V.Čepaitis dėl kaltinimų bendradarbiavus su KGB atsisakė Aukščiausiosios Tarybos nario mandato.
Renta V.J.Čepaičiui skiriama nuo 2009-ųjų sausio 6-osios. Nuo to laiko jis neturi draudžiamųjų pajamų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė, kad nors V.Čepaitis kaltintas bendradarbiavimu su sovietų specialiosiomis tarnybomis, rentos neskirti jam negalima dėl to, kad jis atitinka visus formalius reikalavimus.
„Nėra jokios formalios priežasties (neduoti jam rentos – BNS): pagal Seimo išvadą jis nėra teistas, jis – signataras. (...) Pagal dabar galiojančius įstatymus mes žiūrime tik į formalumus“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, norint su KGB galimai bendradarbiavusiems asmenims neduoti rentos, reikėtų apibrėžti signataro sąvoką.
„Praktiškai tokiu atveju reikėtų spręsti, ar jis signataras. (...) Tuo turėtų rūpintis įstatymų leidėjas, nes visi signatarai turi teisę į rentą. Dabar be išimčių ji teikiama, jei nėra teistas“, – tvirtino R.Dagys.
Signataro renta siekia 50 proc. parlamentaro algos. Balandžio 23 d. parlamentarams dar kartą sumažinus savo atlyginimus, signataro rentą dabar sudarys apie 4000 litų.
Šakiuose 1937 metais gimęs V.J.Čepaitis 1954 metais baigė Kauno pedagoginę mokyklą, 1961-aisiais Maskvos M.Gorkio literatūros institutą. 1955–1956 metais dirbo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ vertėju, nuo 1958-ųjų vertė grožinę literatūrą.
Vėliau buvo kino filmo „Virto ąžuolai“ scenarijaus autorius, 1988–1989 metais – Lietuvos kino studijos susivienijimo „Ars“ vyriausiasis redaktorius, 1989-1990 metais - Sąjūdžio atsakingasis sekretorius, 1990-1992 metais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.
V.Čepaitis neteko deputato mandato dėl kaltinimų bendradarbiavus su KGB. 1992 m. gegužę jis pats pasitraukė iš parlamento.
Nuo 1993 metų V.J.Čepaitis dirbo leidyklos „Litterae universitatis“ vyriausiuoju redaktoriumi, nuo 1996 metų – leidyklos „Tvermė“ direktoriumi.
