Pirmiausiai garsųjį dokumentą Signatarų namuose apžiūrėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Būtent ji tarė parodos atidarymo proga sveikinimo žodį.
„Pries šimtą metų būtent čia, šiame pastate, gimė mūsų laisvė. 20 vyrų išdrįso paskelbti nepriklausomybę be jokių išlygų. Tai įkvėpė mus padaryti ir Kovo 11–ąją: be išlygų atkurti nepriklausomybę, – atidarydama parodą kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. – Visada reikia drąsių žmonių ir drąsios tautos, kuri gali ginti, kovoti, atkovoti, išsaugoti ir, jeigu reikia, atkurti laisvę ir nepriklausomybę.“
Prezidentė dėkojo dokumentą pernai archyve Berlyne radusiam Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui ir Vokietijai, perdavusiai dokumentą Lietuvai.
„Šiandien didžiuojamės, kad galime būti dėkingi lietuviams: lietuvių profesoriui Mažyliui, kuris atrado dokumentą. Mes dėkojame mūsų partnerei ir draugei Vokietijai, kuri išsaugojo šį dokumentą ir mums dovanojo šimtmečio proga, kad mes galėsime šį dokumentą parodyti savo žmonėms“, – sakė ji.
Prezidentė drauge su L.Mažyliu atvėrė duris į kambarį, kuriame eksponuojamas aktas. O atidengti patį aktą prezidentė drauge pakvietė ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką profesorių Vytautą Landsbergį.
Išvykus prezidentei, dokumentą apspito istorijos ekspertai – tyrinėjo jį iš arti, domėjosi radimo detalėmis bei uždavė L.Mažyliui kitų klausimų.
Maždaug pusšimčiui žmonių, panorusių pamatyti Vasario 16-osios aktą teko palaukti lauke, kol baigsis oficiali ceremonija, tuomet po kelis žmones pradėta leisti įeiti į vidų. Mat į kambarį, kuriame saugomas aktas, kelia tik vienas liftas, o ir pati ekspozicijos patalpa nėra didelė. Taigi paskutiniesiems eilėje teko apsišarvuoti kantrybe ir nusiteikti, kad dėl galimybės pamatyti šį dokumentą teks šiek tiek pašalti lauke.
Aktą Vokietija perdavė tik šią savaitę
Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos 1918 metais pasirašytą aktą Vokietija perdavė laikinai saugoti šią savaitę.
Ruošdamiesi priimti dokumentą, Signatarų namai atnaujino muziejaus ekspoziciją. Nepriklausomybės Aktas bus eksponuojamas tame kambaryje, kur Lietuvos Tarybos nariai jį ir pasirašė.
Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo L. Mažylis rado Berlyno diplomatiniame archyve.
Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune.
