„15min“ jau rašė, kad nedidelio daugiabučio gyventojai, iš savivaldybės nesulaukę oficialaus leidimo atsijungti nuo „Kauno energijos“ tinklo, pernai savavališkai nupjovė šilumos tiekimo vamzdžius.
Tebėra šilumos vartotojas
Apie savo sprendimą nebepirkti centralizuotai tiekiamos šilumos, namo gyventojas Stanislovas Čerkauskas raštu informavo bendrovę ir nesupranta, kodėl iki šiol gauna sąskaitas už šildymą, nors šilumos iš „Kauno energijos“ daugiabutis nebegauna. Kaunietis tikina, kad pernai už šildymą mokėjo ne maždaug 800 Lt, kaip iki tol, o apie 300 Lt per mėnesį.
„S.Čerkauskas namo šilumos sistemą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (CŠT) atjungė savavališkai, nesilaikydamas norminių aktų ir nustatytos tvarkos, todėl, pagal galiojančius teisės aktus ir pagal esamą teisinę situaciją, yra šilumos vartotojas. Dėl šios priežasties „Kauno energija“ neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti jam mokėjimų už šilumą.
Mokėjimai už šilumą Laivės al. 61A namui skaičiuojami kaip ir anksčiau – pagal Laisvės al. 61 esančio įvadinio šilumos apskaitos prietaiso duomenis ir pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką“, – aiškino „Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka.
Vienintelė išeitis – teismas
Dėl šio atvejo jau baigiamas rengti ieškinys teismui. Jei kelių tūkstančių litų susikaupusios skolos atkaklus gyventojas neapmokės, „Kauno energija“ kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo.
„Koks bus teismo sprendimas, toks bus ir vykdomas. Bet kokiu atveju, iš neteisės teisė atsirasti negali. Tą konstatuoja ir teismai, priėmę sprendimus bylose dėl savavališko atsijungimo, jas „Kauno energija“ jau yra laimėjusi“, – tvirtino Ū.Staselka.
Išbalansuoja sistemą
„Kauno energijos“ atstovo įsitikinimu, viešojoje erdvėje dažnai neteisingai traktuojamas apsirūpinimo šiluma miestuose klausimas. Mat tai pirmiausia yra valstybės ir savivaldybės lygmens, o ne atskiro žmogaus apsisprendimo klausimas.
„Šildytis autonomiškai galima tik tose teritorijose, kuriose tai leidžia teritorijų planavimo įstatymas, aprūpinimo šiluma specialusis planas bei kiti susiję teisės aktai. Nėra taip, kaip dažnai traktuojama, kad ko nors „neleidžia šilumininkai“ ar, kad kažkas sudaro kažkokias mistines kliūtis atsijungti“, – sakė Ū.Staselka.
Šilumininko teigimu, kiekvienas, kuris atjungia savo šildymo sistemą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, tampa savotišku „blogiečiu“, nes pažeidžia kitų vartotojų interesus: brangina šilumą kitiems vartotojams ir didina oro taršą, išbalansuoja sistemą.
26 – tiek proc. pabrangtų šiluma likusiems gyventojams, jei nuo centralizuoto šildymo tinklų atsijungtų 40 proc. dabartinių vartotojų.
Bėda – mažos pajamos
„Kauno energijos“ atstovas siūlo atkreipti dėmesį, kad centralizuotas šildymas gyventojus piktina ne dėl kokių nors kitų priežasčių (juk nereikia rūpintis kuru, jo saugojimu, pačiam kūrenti), o tik dėl didelių sąskaitų. O jos tokios didelės atrodo dėl mažų didžiosios dalies Lietuvos gyventojų pajamų.
Didžiosios Britanijos statistika teigia, kad jei vartotojo išlaidos šildymui sudaro daugiau nei 10 proc. jo pajamų, vadinasi, tas vartotojas gyvena žemiau skurdo ribos.
