Kauno pavyzdžiu netrukus pasekė ir Vilnius, šildymo sezono pabaigą skelbiantis penktadienį, bei kiti šalies miestai.
Ši žinia gyventojus padalino į dvi stovyklas: vieni iš anksto džiaugiasi skaičiuodami sutaupytus pinigus, kiti nerimauja dėl savo ir vaikų sveikatos. Esą kai namuose šalta ir drėgna, ligos pačios kabinasi, todėl geriau išleisti dar keliasdešimt litų, tačiau nesirgti.
Nepakeliama finansinė našta
„Šios savaitės pabaigoje sinoptikai praneša šiltus orus, todėl pasiūliau šildymo sezoną Kaune baigti anksčiau laiko. Jei mes lauksime, kol vidutinė paros oro temperatūra pasieks 10 laipsnių šilumos, gali ir gegužės vidurys ateiti. Šildymo sezonas buvo brangus, kauniečiai patyrė daug išlaidų. Šildymo sezoną baigus anksčiau laiko, žmonės tikrai sutaupys. O jei miestiečiai dėl to ir patirs nepatogumų, jie bus laikini“, – argumentavo meras Andrius Kupčinskas.
Mero iniciatyvai pritaria daug miestiečių, ypač – gyvenančių „kiauruose“ senos statybos daugiabučiuose. Jie šalčiausiais žiemos mėnesiais sąskaitoms už šildymą turėjo išleisti trečdalį ar net daugiau nei pusę savo mėnesinių pajamų.
Tai daugeliui žmonių yra sunkiai pakeliama finansinė našta. Tą liudija ir žiniasklaidoje pasirodę „Kauno energijos” duomenys, pagal kuriuos kovo 31 d. kauniečių skolos bendrovei siekė beveik 45 mln. Lt. Tiesa, didžiąją jų dalį – apie 90 proc. – sudaro iki šiol neapmokėti įsiskolinimai iš ankstesnių metų.
„Kauno energija“ gyventojus guodžia, kad balandžio viduryje juos pasieksiančios sąskaitas už šilumą, suvartotą šildymui kovą, bus iki 40 proc. mažesnės (tačiau apie 15 proc. didesnės nei praėjusių metų kovą).
Atjungs per tris dienas
Centralizuotai „Kauno energijos“ tiekiama šiluma kauniečiams bus atjungta ne iš karto. „Namo šilumos sistemos prižiūrėtojai tris dienas dirbs ir atjunginės šilumos tiekimą. Jeigu daugiabutyje yra įkurta bendrija arba gyventojai yra pasirašę jungtinės veiklos sutartį, šį darbą atlieka bendrijos pirmininkas arba namo administratorius“, – aiškino Energetikos skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Sargiūnienė.
Kaip ne kartą yra skelbta, pagal galiojančius įstatymus šildymo sezoną daugiabutyje galima baigti anksčiau nei skelbiama oficiali data. Tą padaryti galima pusės namo gyventojų + 1 balso pritarimu. Nors prašymą reikia suderinti su šilumos tiekėju, nemažai Kauno daugiabučių namų gyventojų su niekuo nederinę baigė šildymo sezoną anksčiau.
Pagal galiojančius higienos reikalavimus, vidutinė temperatūra kambaryje turėtų būti ne žemesnė nei 18 laipsnių šilumos, tačiau kiekvieną litą taupantiems žmonėms tai nesvarbu.
Pripratę prie šalčio
Margarita Daunienė, šeimos klinikos „Corpus sanum“ bendrosios praktikos gydytoja:
„Jei grindys šaltos, o per jas, pavyzdžiui, iš vonios kambario, bėga basi vaikai, jie gali peršalti. Tačiau lietuviai yra pripratę prie atšiaurių orų, todėl nemanau, kad gali plūstelėti susirgimų banga, jei, baigus šildymo sezoną, kelias dienas bus šalčiau. Svarbu, kad būtų šilta vaikų darželiuose, ligoninėse.
Dirbantys žmonės, vaikai nuolat juda, todėl jų kraujo apytaka gera, jie nesušals. Galbūt sunkiau senesniems žmonės, kurie daug sėdi, nejuda, jų kraujo apytaka lėtesnė. Jie tik prisirengia šiltai ir sėdi, todėl gali šalti.
Šiuo metų laiku, norint pastiprinti organizmą, reikėtų valgyti ne daugiau citrusinių vaisių, o tą, kas yra po žiemos likę lietuviško mūsų rūsiuose, prie ko mūsų organizmas yra pripratęs – daržovių, obuolių, natūralių sulčių. Jei kas nors mano, kad trūksta vitamino C, gali jo papildomai išgerti“.
