Šilų gyvenvietėje po žeme užkasta per 24 tūkst kiaulių, kurios priklauso bendrovei „Beržų kompleksas“. Bendrovės fermoje buvo nustatytas Afrikinio kiaulių maro židinys. Kiaulės į kapavietę buvo vežamos beveik dvi savaites.
Trečiadienį paviršinis kapavietės sluoksnis buvo apipiltas grūdais – kartu su gaišena laidojami ir pašarai, kurie taip pat užkrėsti maru.
Dėl tokio didelio laidojamų kiaulių kiekio gyventojai baiminasi pasekmių – skundžiasi, kad dėl smarvės namuose nebeįmanoma atverti langų, vaikai negali išeiti į kiemą, o didžiausią nerimą kelia grėsmė, kad dėl pūvančios mėsos bus užkrėsti gruntiniai vandenys.
Gyventojai skundžiasi, kad laidojimo darbai taip pat nėra atliekami tvarkingai – kiaulės nėra tinkamai užkasamos, matyti iš žemės išlindusios galvos ir kanopos.
Gyventojai skundžiasi, kad laidojimo darbai taip pat nėra atliekami tvarkingai – kiaulės nėra tinkamai užkasamos, matyti iš žemės išlindusios galvos ir kanopos.
Gyventojų bendruomenė žada kreiptis į teismą ir aiškintis, ar saugu buvo gyvenvietėje užkasti 1,5 tūkst. t gaišenos.
Tuo metu Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ramina, kad pavojaus nėra ir smarvę vietovėje kelia jau anksčiau buvusios kiaulių srutų telkiniai. Jie neigia baimes, kad gruntiniai vandenys gali būti užteršti – esą laidojimo vietovė buvo parinkta suderinus su Lietuvos geologijos tarnyba.
„Beržų kompleksas“ nuo kiaulėms mirtino viruso jau nukentėjo 2011 metų vasarą.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
