„Kauno energijos“ vadovai remiasi trečiadienį Vilniuje surengtoje energetikos konferencijoje „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ paskelbtu iškalbingu faktu: 2010 m. gruodį pigiausiai už 60 kv. m buto šildymą Ašmenos II-osios gatvės 37 namo gyventojai sumokėjo 118 Lt, o brangiausiai – Sąjungos aikštės 10 name gyvenantys žmonės – net 912 Lt.
Kauno mieste ir rajone net 65 proc. namų yra senos statybos ir nerenovuoti daugiabučiai. Juose pernai gruodį apšildyti 60 kv. m ploto butą kainavo vidutiniškai 390 Lt.
Sąskaita: kaina ir kiekis
„Kauno energijos“ generalinis direktorius Rimantas Bakas tikino, kad žmonės nepagrįstai visą kaltę verčia tik energetikams. „Vartotojai apmoka ne kainą, o sąskaitą už šildymą, kurią sudaro šilumos kaina, padauginta iš suvartotos šilumos kiekio. Batonas kainuoja 2 Lt, tačiau jei perkate tris – mokate jau 6 Lt“, – aiškino R.Bakas. Jei reikėtų mažesnio kiekio šilumos, sąskaita taip pat būtų mažesnė.
Energetikos ekspertas Vaclovas Miškinis antrino, kad svarbu renovuoti ne tik namo sienas, stogą, pakeisti langus, duris, bet ir atnaujinti šildymo sistemą. Tuomet sąskaitos už šildymą būtų gerokai mažesnės. Skaičiuojama, kad dėl „kiaurų“ pastato sienų ir neefektyvios šildymo sistemos, šilumos nuostoliai gali siekti net iki 50 proc.
„Kauno energijos“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka dėstė: „Žmonėms reikia atpirkimo ožio. Ant atėjusios sąskaitos jie mato užrašą „Kauno energija“, todėl visi pykčiai tenka mums. Jei būtų užrašyta, pavyzdžiui, Namų ūkio bendrija ar kitos įmonės pavadinimas, pyktis būtų nukreiptas į juos.“
3 centai = 50 litų
Abejojančiųjų kokybiškos daugiabučio renovacijos įtaka efektyvesniam šildymui, matyt, yra mažai. Tačiau taip pat mažai yra tikinčiųjų, kad artimiausiais metais, ar bent jau artimiausią dešimtmetį, visoje šalyje įsibėgės daugiabučių renovacija.
Taigi, gyventojams aktualiausiu klausimu išlieka šilumos kaina. „15min“ suskaičiavo – jei praėjusią žiemą vidutinė nediferencijuota šilumos kaina buvo 26 ct/kWh, o šį sezoną, pagal nuo spalio 1 d. įsigaliojusias kainas – 29,42 ct/kWh, tuomet 60 kv. metrų ploto buto šildymas pabrangs beveik 50 litų.
Eiliniam kauniečiui tai – didelė suma. Senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose gyvena apie 202 tūkst. miesto ir rajono gyventojų. Vadinasi, net kelių centų šilumos kainos pabrangimas skaudžiai atsilieps nuo algos iki algos gyvenančių gyventojų piniginei.
Biokuras kainų nesumažins
Miestiečių viltys, kad šilumos kaina galėtų mažėti Petrašiūnų elektrinės teritorijoje pastačius biokuro jėgainę, taip pat užgeso, kai nauja „Kauno energijos“ valdyba nusprendė nutraukti bendros įmonės, kuri turėjo statyti naują elektrinę su „Lietuvos energija“, steigimą.
Šį mėnesį „Kauno energija“ skelbs konkursą statyti biokuro elektrinę. Tikimasi, kad nugalėtojas paaiškės gruodį, o maždaug 80 mln. eurų projektas bus įgyvendintas per trejus metus.
Tačiau net ir jį įgyvendinus, vargu, ar šilumos kaina mažės, nes „Kauno energija“ su „Gazpromo“ valdoma Kauno termofikacine elektrine (KTE) yra pasirašiusi sutartį, pagal kurią privalės iki 2018 m. iš KTE pirkti ne mažiau 80 proc. Kaunui apšildyti reikalingos šilumos.
