„Praėjusią savaitę pasirašytos sutartys rodo, kad gamtinių dujų sektorius šiemet jokių malonių staigmenų šilumos tiekėjams, o tuo pačiu – šilumos vartotojams, nepateiks. Dujos išlieka brangiausias kuras. Tikėtis, kad jis radikaliai pigtų nėra jokio pagrindo“, – konstatavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Per dvylika 2011 metų mėnesių iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms pabrango beveik trečdaliu – nuo 1411 iki 1850 Lt/tne. Tuo tarpu biokuro kaina išliko daugiau kaip dvigubai mažesnė – apie 750 Lt/tne.
„Lietuvos miestuose, kuriuose šiluma gaminama kūrenant brangias gamtines dujos yra pagrindinė aukštų šilumos kainų priežastis. Metus esame priversti pradėti ta pačia malda, kaip ir pernai – pagrindinis būdas mažinti gyventojų išlaidas šilumai yra šilumos ūkio perėjimas nuo brangių dujų prie dukart pigesnio vietinio biokuro. Valstybei būtina dėti visas pastangas, kad šalies šilumos ūkis kuo greičiau judėtų link žaliosios energijos“, – sakė V.Stasiūnas.
Pažymėtina, kad pažangių ES šalių šilumos ūkiuose jau kelis dešimtmečius įdiegtos technologijos, brangias dujas pakeitusios pigesniu biokuru, kuris jau sudaro virš 80 proc. bendro kuro kiekio. Lietuvoje šiluma, pagaminta iš biokuro, šiandien tesudaro apie 19 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos.
Anot V.Stasiūno, biokuro naudą įrodo jau šiandien vietinį kurą plačiai vartojančių Lietuvos miestų praktika. Juose šilumos kaina per 2011 metus nekito arba kito nežymiai.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina 2011-ųjų gruodžio mėnesį buvo 30 ct/kWh, biokuru šildomuose – 20 ct/kWh.
Lietuvos energetikos mokslininkų skaičiavimu, 2020 metais šilumos kaina sudarys apie 25 ct/kWh tuose miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant biokurą. Miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant dujas, šilumos kaina sieks apie 50 ct/kWh.
