Trečią kartą vykusioje šventėje susirungė 26-ios žuvienės virėjų komandos iš įvairiausių šalies miestų. Suburti savo komandą ir dalyvauti galėjo bet kas.
„Čempionatui receptą kūrėme kartu su komanda. Paėmėme receptą iš vieno draugo, iš kito ir adaptavome, kas gausis – matysim. Bandėme namuose, gavosi labai skani, bet žuvienė visada skirtinga. Mūsų žuvienės pagrindinis ingridientas lašiša ir šviežūs karšio ikrai, žinoma ir daržovės, daug prieskonių“, – pasakojo čempionate dalyvavusi Šilutės sporto ir sveikatingumo centro suburtos komandos šefė Rasa Mikutienė.
Virėjų gaminį vertino iš aštuonių skirtingų profesijų žmonių sudaryta komisija. Pasak renginio sumanytojo Marijaus Budraičio, anksčiau nugalėtojus galėjo rinkti patys žuvienės ragautojai. Savo balsą jie atiduodavo į stiklainį įmesdami monetą, tačiau komandų nariai gudraudavo ir monetų nesigėdijo įmesti patys, tad šios minties nuspręsta atsisakyti.
Kokia yra tikra žuvienė?
Pamario žuvienė be penkų rūšių žuvies tikrai nebus tikroji žvejo valtyje išvirta žuvienė, – sakė Birutė Servienė.„Pamario krašto žuvienė visų pirma neišverdama be meilės. Su meile turi būti žuvelė pagauta, su meile kantriai ant kranto pasėdėta, aišku, su meile paruošta. Pamario žuvienė be penkų rūšių žuvies tikrai nebus tikroji žvejo valtyje išvirta žuvienė. Dabar žvejai pyksta, kai pūgžlys užkimba ant kabliuko, o tuomet žvejas jo laukė. Žinojo, kad kitaip nebus tikro skonio žuvienės, nes tai maža riebi žuvytė“, – pasakojo Rusnėje esančio „Salos“ etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. Į vertinimo komisiją įtraukta moteris teigė stebėjusi, ar žuvienės sultinys skaistus, ar žuvis nesuirusi, kokie ingridientai sudėti.
Norėdama pademonstruoti pamario krašto tradicinę žuvienę moteris ir pati ėmėsi darbo.
Nugalėtojui atiteko originalus žiedas. |
„Iš pradžių nuverdamas sultinys – sudedamos žuvų galvos, uodegos, pelekai, būtinai pūgžlys ir raudės, vėliau sudedamas karšis, starkis ir lydeka. Žvejai žuvienę virdavo valtyje, ją tik pagavę. Kuršių marios buvo tokios švarios, kad vandenį pasemdavo iš marių, įmesdavo česnakų skiltelių, nes moterys jų vyrams įdėdavo kaip vaistą, paprastai morkų nedėdavo, tik bulvių ir daug prieskonių“, – pasakodama žuvienę ruošė moteris.
Įvairiausių įmonių, partijų ar savivaldybių atstovų komandos išvirė ir išdalino apie 1 000 litrų žuvienės. Komandos virė didžiulius puodus sriubos – net po 80 litrų. Dalyviai vos išvirę sriubą katilėlį jos turėjo pristatyti komisijai, o visą kitą išdalinti šventės svečiams. Kai kurie jų sriubą išdalijo per 15 minučių.
Nugalėtojui – originalus prizas
Nuspręsta, kad šiemet gardžiausią žuvienę išvirė komanda iš Rusnės. Pasak kito komisijos nario, Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, jis pats labiausiai atsižvelgė į tai, ar komanda žuvį virė iš vietinės žuvies. „Buvo tokių, kurie įdėjo ir kalmarų, lašišos, sraigių, tačiau tai nėra lietuviška žuvienė“, – sakė ministras.
Nugalėtojų komandos šefui šiemet atiteko ypatingas prizas – unikalus rankų darbo žiedas su žalvariniu katiliuku, o jame matyti iš gintaro išlieta tarsi verdanti sriuba.