Šilutės rajono savivaldybė kitąmet ketina skirti 100 tūkst. eurų religinėms bendruomenėms ir jų maldos namams prižiūrėti. Palyginimui: tai perpus daugiau nei 2019-aisiais.
Skaičiuojama, kad savivaldybės teritorijoje veikia 9 istorinės evangelikų liuteronų bažnyčios ir 7 katalikų. Iš viso skaičiuojama, kad yra 17 katalikų bažnyčių, 10 evangelikų liuteronų ir 4 kitų tradicinių religinių bendruomenių. Tačiau evangelikai atkreipia dėmesį, kad dalimi bažnyčių naudojasi ir katalikai, ir liuteronai.
Evangelikai: „Moralinė neteisybė“
Pagal numatytą projektą svarstoma 80 tūkst. eurų skirti katalikų bendruomenei, 20 tūkst. eurų – evangelikams liuteronams.
Tačiau šios bendruomenės nariai įsitikinę, kad gausų paveldą turinti bendruomenė nepajėgi pati išlaikyti savo statinių. Norima, kad kultūriniam paveldui priskirtini pastatai būtų paremiami gausiau.
Kintų bei Saugų parapijų klebonas Mindaugas Žilinskis teigė, kad tai – moralinė neteisybė. Anot jo, evangelikų liuteronų bažnyčios, atvertos ir pasaulietiškiems renginiams, – Mažosios Lietuvos kultūros dalis.
„Mano akimis, paveldą turėtų vertinti ir kultūros paveldo specialistai. Jie gebėtų įvertinti, kuriai parapijai dabar reikia labiau. Tačiau reikia pažymėti, kad pirminiame etape iš viso buvo ketinama evangelikams skirti tik 9 tūkst. eurų“, – aiškino M.Žilinskis.
Anot jo, evangelikų liuteronų bažnyčios, ypač rečiau apgyvendintose bendruomenėse, atvertos ir katalikams. Pagal evangelikų papročius, bažnyčiose gali būti šarvojami mirusieji. Todėl, kai mirdavo koks gyventojas, jį pašarvodavo pas evangelikus liuteronus.
Šiuo metu, anot M.Žilinskio, labiausiai paramos reikia Rusnės bažnyčiai. Didžiausioje Lietuvos saloje esančiai bažnyčiai būtinai reikia remonto.
Skaičiavo tikinčiuosius
Remiamasi 2011-ųjų surašymo duomenimis, kai Šilutės rajone buvo 81 proc. katalikų, 4,45 proc. liuteronų.
Būtent tokia statistika ir remtasi, kai buvo skirstomos lėšos.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis teigė, kad kelerius metus veikė speciali komisija iš įvairių bendruomenių, savivaldybės darbuotojų.
„Tačiau susiklostė tokia situacija, kad niekas nebenorėjo būti toje komisijoje, nes tai lėmė ginčus. Todėl šiemet atsižvelgėme į katalikų bendruomenės siūlymą skirstyti pinigus pagal tai, kiek yra toje bendruomenėje narių. Nes jie mokesčių mokėtojai ir siekiama, kad jų sumokėti pinigai ir atitektų jų bažnyčiai“, – tikino V.Laurinaitis.
Anot jo, evangelikų liuteronų parapijai ir taip paskirta didesnė suma nei būtų galima išskaičiuoti pagal tikinčiųjų proporciją.
Evangelikų liuteronų bažnyčios atstovai atkreipia dėmesį, kad surašymo duomenys – pasenę, o realiai jų bendruomenės tik augo. Be to, primenama, kad dar pavasarį posėdžiavusi komisija numatė, kad atsižvelgiant, kad 2020-aisiais metais didesnis finansavimas skirtas katalikams, 2021-aisiais prioritetą skirti evangelikų liuteronų parapijų paraiškoms. Tačiau šis nutarimas taip ir liko tik popieriuje.
Meras atkreipė dėmesį, kad savivaldybė savo ruožtu prisideda prie bažnyčių. Štai Rusnės bažnyčiai atskiru projektu ketinama skirti 15 tūkst. eurų.
Katalikai: „Pinigai – žmonėms“
Šilutės dekanas, klebonas Remigijus Saunorius teigė, kad pinigai turi pasiekti žmones – ne bažnyčias ar jų stogus. Parama, jo teigimu, turi pasiekti gausesnes parapijas. „Mes mąstome kitaip – biudžeto pinigus suneša žmonės. Tie pinigai ir turi pasiekti bendruomenes, kur renkasi žmonės, vaikai“, – teigė jis.
R.Saunoriaus tikinimu, šiuo metu didžiulės paramos reikia Švėkšnos bažnyčiai, kuri yra garsi visoje šalyje. Tuoktis čia atvyksta poros ir iš atokesnių Lietuvos kampelių. Tačiau pastatui būtinas remontas.
Klebonas sutiko, kad keliasdešimt tūkstančių eurų – nepakankama suma būtinam remontui.
„Tačiau ši bažnyčia labai gausi ir lankoma. Tokioms ir reikia daugiau, nei toms, kur susirenkama kelis kartus per metus“, – kalbėjo klebonas.
