Anot jo, artimiausiomis dienomis prognozuojamas šaltukas turėtų vandens lygį laukuose ir ant kelių sumažinti, tačiau nesitikima, kad potvynis jau baigsis.
Keliai užlieti, pievos tebetelkšo vandenyje, kur bevažiuosi, rajone telkšo vanduo.
„Bendrai pasižiūrėjus, tikriausiai tas potvynis, ta ekstremali situacija įeis į rajono istoriją. 2017 metų rugsėjo 20 dieną dėl poplūdžio paskelbėme rajone ekstremalią situaciją ir jos neišeina atšaukti iki pat šios dienos. Keliai užlieti, pievos tebetelkšo vandenyje, kur bevažiuosi, rajone telkšo vanduo. Tai iš tiesų yra didelė problema. Dar tokio potvynio nepamename: lyg nuslūgsta ir vėl pakyla, nuslūgsta ir vėl pakyla, nes praėję metai ir šių metų pradžia pasižymi ypatingai dideliu kritulių kiekiu“, – pirmadienį BNS sakė R.Rimkus.
„Gal šaltukas turės įtakos, pagal prognozes turėtų slūgti, bet taip greitai nenukris, vis tiek kažkiek liks“, – prognozavo jis.
Pirmadienį apsemtoje kelio Šilutė–Rusnė atkarpoje vandens gylis siekia 40 centimetrų, lengviesiems automobiliams jis neįveikiamas.
Praėjusį rudenį pirmą kartą vanduo neišvažiuojamai šį kelią apsėmė spalio viduryje, nuo laiko vandens lygis žemiau neišvažiuojamos ribos buvo nukritęs tik kelias savaites. Taip pat pamaryje apsemta dešimtys kitų kelių ruožų.
Pasak R.Rimkaus, vandeniui iš vakarų Lietuvos upių nutekėti į Kuršių marias, be kita, trukdo vėjas, todėl upės ir išsilieja iš krantų.
Pastaruoju metu buvęs uraganinis vėjas buvo vakarinis ir jis iš karto iššaukė didesnį kiekį vandens ant kelio Šilutė–Rusnė.
„Jeigu yra vakarinis vėjas, jis stabdo įtekėjimą į marias ir automatiškai kyla vandens lygis upėse. Jeigu vėjas rytinis ir vėjo gūsiai pakankamai stiprūs, tokiu atveju jis per Klaipėdos sąsiaurį, per uostą, išstumia iš Kuršių marių vandenį, tada vanduo automatiškai gali pliūptelėti į Kuršių marias. Pastaruoju metu buvęs uraganinis vėjas buvo vakarinis ir jis iš karto iššaukė didesnį kiekį vandens ant kelio Šilutė–Rusnė. Tai va taip ir kankinamės“, – dėstė savivaldybės atstovas.
Jis džiaugėsi, kad pagaliau juda estakados kelyje į Rusnę projektas, tačiau sakė, kad didesnio dėmesio bei investicijų reikia ir rajono melioracijos sistemai.
„Nepamirškime tokio dalyko – mes esame visos Lietuvos surinktuvas, į Nemuną subėga vanduo iš daugelio Lietuvos upių ir vandens banga atkeliauja į mūsų rajoną (...). Reikėtų spręsti mūsų rajono problemą, tiesiog skirti didesnę dotaciją polderinės sistemos veikimui, nepakanka lėšų pylimų remontui, melioracinės sistemos remontui, reikėtų atskira eilute skirti didesnę lėšų sumą sistemai sutvarkyti ir palaikyti“, – sakė R.Rimkus.
Savivaldybės duomenimis, šis potvynis masiškai sodybų neatskyrė nuo kelių.
„Buvo dvi sodybos, į kurias reikėjo plaukti, bet jiems tai įprasta, čia link Rusnės važiuojant. Gyventojams apsirūpinti maisto produktais nėra jokių problemų, visada yra gaisrininkai ir mes visi pasiruošę padėti“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Estakadą kelyje Šilutė–Rusnė numatoma pastatyti iki 2018-ųjų pabaigos.