Vyriausybės šimtadienio proga pirmadienį žurnalistus sukvietęs premjeras Saulius Skvernelis savo paties darbą įvertino gerai. Tarp pavykusių darbų jis įvardijo ir Vyriausybės programos, priemonių plano parengimą, permainas „Lietuvos geležinkeliuose“, „Registrų centre“.
Per šimtą dienų buvo parengta ir Seimui pateikta urėdijų reforma, balandį turėtų būti aiškūs aukštojo mokslo reformos kontūrai, susiderėta dėl Darbo kodekso, baigiama nuspręsti dėl mokesčių pakeitimų.
Tačiau ir pats premjeras pripažįsta, kad Vyriausybei atlikti darbą yra viena, bet įrodyti parlamentarams, jog reikia tai palaikyti – visai kas kita, ir niekas neduoda garantijų, jog pavyks.
Tai didžiausia šios Vyriausybės silpnybe įvardijo ir ministrų kabineto darbą 15min įvertinę ekspertai.
Darbų dar nėra – tik planai
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas 15min sakė, kad premjero minimi dalykai yra svarbūs, tačiau jie – vis dar tik planai.
„Išlieka klausimas, ar pavyks tuos dalykus įgyvendinti. Iniciatyvą tikrai galima matyti“, – sakė jis.
Anot ekonomisto, svarbūs ne tik paminėti dalykai, bet ir Vyriausybės planuojama mokesčių pertvarka, siekis praplėsti lengvatą reinvestuojamam pelnui, sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamas „Sodros“ įmokas, supaprastinti mėlynosios kortelės procedūras, kas leistų atsivežti kvalifikuotos darbo jėgos iš užsienio.
„Tokios iniciatyvos yra labai teigiamos, bet daug priklausys nuo to, kaip pavyks bendradarbiauti su Seimu. Nes kiek mes matome, Seime ir net „valstiečių“ frakcijoje yra skirtingų nuomonių, net konfliktų“, – pastebėjo jis.
R.Grajausko teigimu, S.Skvernelio Vyriausybė smarkiai skiriasi nuo buvusiosios, kuri teigiamomis iniciatyvomis nepasižymėjo. Be to, anot eksperto, dabartinė Vyriausybė demonstruoja labiau suprantanti, ko reikia Lietuvos ekonomikai.
„Sakyčiau, kad jokių nesąmonių nebuvo, vien teigiami dalykai“, – pridūrė jis.
Pašnekovą pralinksmino tai, kad S.Skvernelis kaip vieną iš darbų įvardijo Vyriausybės plano parengimą. Esą joks čia pasiekimas, o pats planas, anot ekonomisto, per daug atsargus, be ambicijos.
„Tikslų yra labai daug, visi jie labai smulkūs, susiveda į skaičius. Gal reikėtų šią Vyriausybę pagirti, nes ankstesnių Vyriausybių planai labiau priminė lozungus“, – pabrėžė jis.
Anot R.Grajausko, kadangi išdėstyti planai kuklūs, juos greičiausiai pavyks įgyvendinti. Pavyzdžiui, algos tiek, kiek numatyta, greičiausiai augs pačios savaime be papildomų sprendimų.
R.Karbauskis rankose nelaiko pavadžio
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis taip pat atkreipė dėmesį į valdančiosios daugumos nevieningumą: socialdemokratai sakė, kad nebalsuos už urėdijų reformą ir jos po pateikimo nepalaikė.
„Tai komplikuoja reformų įgyvendinimo procesą, dėl to ministras pirmininkas imasi tam tikrų iniciatyvų, pavyzdžiui, bendradarbiauti su konservatorių frakcija“, – teigė politologas.
Jis pabrėžė, kad sisteminių permainų be Seimo sprendimų Vyriausybė įgyvendinti negali.
Politologo teigimu, norint, kad viskas vyktų sklandžiau, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis turėtų demonstruoti lyderystę Seime, o S.Skvernelis – susitaikyti su tuo, kad teks daug vaikščioti Seimo koridoriais, kalbėti su daugeliu Seimo narių akis į akį ir nuolat įtikinėti.
Anot V.Nakrošio, nieko keisto, kad „valstiečių“ frakcija nesutaria tarpusavyje – jos narių įsitikinimai skirtingi.
„Frakcijos vadovybė turėtų telkti frakcijos narius reformoms. Reformų garvežys turėtų judėti vadovaujamas dviejų lyderių (...) Tačiau R.Karbauskio lyderystė kelia abejonių. Iniciatyvos imasi ministras pirmininkas, atstovaudamas Vyriausybės darbotvarkei Seime“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis pridūrė, jog kartais nėra aišku, ką R.Karbauskis galvoja vienu ar kitu klausimu – ar jis palaiko reformas, ar ne.
Koalicija su socialdemokratais buvo klaida
Kilęs atviresnis pasistumdymas su socialdemokratais, politologo manymu, artimiausiu metu neišvirs į skyrybas – bus laukiama LSDP pirmininko rinkimų rezultatų.
„Dabar situacija labai priklausys nuo pavienių klausimų ir jų derinimo. Atsitiktiniai sprendimai gali būti priimti, nes socialdemokratai labiau nepalaiko programos, nei ją palaiko“, – atkreipė dėmesį jis.
V.Nakrošio teigimu, socialdemokratams turint naują vadovą, tikėtina, kad bus peržiūrėta koalicijos sutartis.
„Tačiau daugėja įrodymų, kad buvo klaida sudaryti valdančiąją daugumą su socialdemokratais, kurie nepalaiko reformų ir yra daugiau nomenklatūrinė, nei reformų partija“, – sakė politologas.
