Penktadienį viso pasaulio lietuviai susivienijo bendrai „Tautiškai giesmei“. Lygiai 9-ą vakaro Lietuvos laiku Vingio parke ją sugiedojo 12 tūkst. Dainų šventės dalyvių, o kur dar žiūrovai, kurių buvo pilnutėlis parkas.
Šimtmečio giesmė skambėjo ir kitur Lietuvoje, taip pat daugelyje užsienio šalių. Taip visi sveikino Lietuvą atkurto 100-mečio proga ir vieni kitus su Valstybės diena.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena – vienintelė metuose, kai Lietuvos himnas apskrieja visą Žemės rutulį. Visuomenininkai giedoti himną kvietė 4 milijonus. Manoma, tiek galėtų susidaryti lietuviškų šaknų turinčių žmonių. Nes per šimtmetį iš Lietuvos iškeliavo ir užsienyje šaknis įleido, skaičiuojama, apie milijoną lietuvių, kurie tuokėsi, augina vaikus.
Bet, iniciatorių teigimu, Lietuva – ne geografija, o bendruomenė, žmogiškas ryšys. Ekonomistai LRT RADIJUI sako – jeigu visi lietuviai ir lietuviškų šaknų turintys žmonės staiga apsigyventų Lietuvoje, išaugtų darbingo amžiaus žmonių dalis, o didesnis vartojimas ir solidesnis valstybės biudžeto pasipildymas ne tik leistų didėti algoms, pensijoms, bet galbūt ir galvoti apie mokesčių mažinimą.
Įdomieji skaičiai
Kaip teigiama išplatintame pranešime spaudai, iki iki liepos 6 d. 21:00 val. skaitmeninėmis priemonėmis „Tautiškai giesmei“ pakviesta 1.051.846 žmonių užsienyje, kurie pagal įvairius požymius internete identifikuoti kaip lietuviai ar jų palikuonys. Iš viso ištransliuota 13,4 mln. parodymų/kvietimų užsieniui.
„480 tūkst. lietuvių užsienyje pakviesta per naujienų portalus Delfi, 15min, Lrytas.lt, Alfa.lt, Lrt.lt, Zmones.lt (auditorijų persidengimas atskaitytas), kurie kvietimus transliavo savo užsienio lankytojų srautui. Vadinasi, turime tiek žmonių užsienyje, kurie domisi Lietuvos aktualijomis ir ta Lietuva, kuri yra šiandien. Šis skaičius yra labai svarbus ruošiantis dvigubos pilietybės referendumui“, – teigiama pranešime spaudai.
Likę lietuviai užsienyje pakviesti per Google Display Networks reklamos įrankius ir socialinius tinklus.
„Čia nėra įskaičiuota, kiek pakvietė patys Lietuvos žmonės, kurie visos kampanijos metu tai darė per socialinius tinklus arba net gyvai. Kiek lietuvių užsienyje galėjo pakviesti patys Lietuvos žmonės, parodys apklausa, kurią ketiname atlikti artimiausiomis dienomis. Žinoma, negalime sakyti, kad visi šie pakviesti žmonės giedojo Tautišką giesmę, bet šiandien turime aiškų įrodymą, kad už Lietuvos ribų yra bent milijonas žmonių, kurie jaučiasi lietuviais ir nori palaikyti ryšį su Lietuva, nori gauti iš jos žinias, ir svarbiausia – mes su jais turime tiesioginį ryšį. Tai yra didžiulis kūrybinis potencialas ir didelis iššūkis mums visiems – į ką mes tai sugebėsime paversti? Svarbu ir tai, kad tiesioginis ryšys buvo užmegztas su antros ar net trečios kartos lietuviais, kurie dar turi didelį sentimentą mūsų šaliai“, – teigiama išplatintame pranešime.
Ypatingai šiltai ir aktyviai į kvietimus esą atsiliepė lietuvių palikuonys Pietų Amerikoje. Jie organizatoriams siuntė savo giminės istorijas, o vienas Brazilijos lietuvis (išeivio anūkas) kreipėsi į juos, nes jis yra padavęs prašymą dėl Lietuvos pilietybės, ir nori atvažiuoti gyventi į savo protėvių žemę – jis klausė, kaip čia pas mus gyventi.
„Matome, kad šie lietuvių palikuonys nori vieni su kitais bendrauti, nori atrasti savo lietuviškas šaknis, nori suartėti su savo senelių tėvyne. Klausimas, ar sugebėsime juos pajungti Lietuvos labui?“ – retoriškai klausiama pranešime.
Populiariausios šalys, kuriose pavyko pasiekti daugiausiai lietuvių: 1. Jungtinė Karalystė 2. Vokietija 3. Jungtinės Valstijos 4. Norvegija 5. Airija 6. Rusijos Federacija 7. Švedija 8. Danija 9. Kolumbija 10. Ispanija
Himnas giedamas Maroke
Tautiška giesmė Gvatemaloje
Tautiška giesmė skambėjo ir Tokijuje
Malingaro lietuviai prisijungė prie iniciatyvos
Tautiška giesmė skambėjo ir Baku
Bendrai giesmei lietuviai buriasi jau kone dešimtmetį. Idėją liepos 6–ąją giedoti „Tautišką giesmę“ visame pasaulyje vienu metu iškėlė Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga aplink pasaulį jachta „Ambersail“ plaukusi lietuvių įgula.
