Praėjusį šeštadienį kone 5 valandas Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) krėtė gyvūnų globos namus, priklausančius „Nuaro“ centrui. Mat gautas pranešimas, kad čia gyvūnai gaišta, yra nemaitinami ir negirdomi.
Tačiau vienintelis rastas trūkumas – prieglauda perpildyta. Todėl per dvi savaites nurodyta pašalinti trūkumus – kad neliktų daugiau nei šimto gyvūnų, arba atsirastų jiems itin erdvūs voljerai, kaip numatyta normatyvuose.
Prieglaudos darbuotojai šokiruoti – per tokį terminą nieko padaryti neįmanoma. Jie patikina, kad už gyvūnus kovos iki galo, net jei reikės mokėti baudas. O jei bus nuspręsta prieglaudą uždaryti – gyvūnus atsiveš prie pačios VMVT durų.
Prieglaudos darbuotoja: gyvūnai kažkam problema
„Nuaro“ Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų administratorei Eglei Mulevičiūtei svyra rankos – prieglauda neturi sprendimo, ką daryti su daugiau nei šimtu keturkojų.
„VMVT suėdė mano visą dieną ir nervus. Ir ką eilinį kartą jie nustatė – kad per daug gyvūnų. Jiems neužtikrintas plotas, todėl davė terminą trūkumus pašalinti. 2 savaites! Kaip šalinti tokį trūkumą? Kur juos dėti? O jei nepašalinsim – baudos, leidimo atėmimas“, – į redakciją kreipėsi E.Mulevičiūtė.
Kur tuomet padėti tuos gyvūnus? Nuvežti tai pačiai tarnybai – paleisti prie durų? Ar Klaipėdos savivaldybei nuvežti paleisti prie durų?
15min apsilankė prieglaudoje – iš tiesų matyti, kad gyvūnais rūpinamasi, jiems pašerti, sandėlyje sukauptos gausios maisto atsargos.
„Mus kurį laiką purto patikrinimais, ir tai vyksta ne dėl to, kad darome ką nors blogai – bet vien dėl to, kad kažkas nuolat skundžiasi. Žmonės, kurie net nėra buvę pas mus. Mus tikrina iki tokio lygio, kad beveik penkias valandas truko tikrinimai šeštadienį. Vienintelis trūkumas, ką surado – gyvūnų yra daug, ir jiems per maži plotai yra gyventi“, – piktinosi E.Mulevičiūtė.
Anot jos, normatyvai yra tokie, kad prieglaudoje galėtų likti tik kas ketvirtas augintinis – o kiti yra trūkumas, kurį „reikia išspręsti per dvi savaites“.
„Pradėjus skaičiuoti, drąsiai galima sakyti, kad šimtu gyvūnų yra per daug, gal net ir pusantro šimto, susumavus šunis ir kates. Čia jau viršija visus moralės principus. Ką reiškia per dvi savaites pašalinti tokį trūkumą. Kokiu būdu“, – tikina E.Mulevičiūtė. Ji įtaria, kad skundai atsirado dėl nesąžiningos konkurencijos po laimėto viešojo pirkimo.
E.Mulevičiūtė aiškina, kad prieglauda neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių staiga išspręsti susidariusios problemos – ne prieglauda didina gyvūnų skaičių, tai neatsakingi žmonės yra kalti už tai, kad jų tiek daug paliktų gatvėse.
Socialiniame tinkle „Facebook“ prieglauda pasidalijo pagalbos prašymu – priglobti gyvūnų bent laikinai, padėti pastatyti voljerų ar paaukoti.
Ten iš tikrųjų po 4, po 6 gyvūnus laikoma. Turi būti užtikrintas reikiamas plotas katėms. Ten išmatavome voljerus, laikymo vietas, tai 5,04 kvadratinio metro, o laikomos šešios katės, – sakė VMVT atstovas.
„Gyvūnai liks gyventi pas mus, kol rasim namus, tačiau naujų nepriimsime. VMVT atstovai, puikiai žinodami, kokia situacija, dėl beglobių pertekliaus šalyje, patys turėtų inicijuoti bent laikinus įstatyminių aktų pakeitimus, o dabar einama lengviausiu keliu: per daug gyvūnų – bauda.
Nesijaudinkite – sumokėsime tas baudas, nes kiekvieno išgelbėto gyvūno gyvybė yra vertesnė už bet kokius pinigus. Ir dėl kvailų normų tikrai gyvūnų nemigdysime!“ – emocingu įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo „Nuaras“.
Pranešimas – šmeižtas, bet voljerai neatitiko įstatymų
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas 15min aiškino, kad gavus gyventojo skundą tarnyba turėjo reaguoti. Nupasakotos tragedijos VMVT nerado – gyvūnai čia pamaitinti ir negaišta, tačiau jiems trūksta ploto. O 2 savaičių terminas trūkumams pašalinti, pasak jo – protingas.
„Buvo gautas pranešimas, kad ten žiauriai laikomi gyvūnai, kad po šešis viename voljere, kad jie yra žudomi, ir taip toliau. Galiu atsiversti tą pranešimą ir pacituoti: pranešėja teigia, kad nuo karščio, troškulio, maisto ir vietos stokos masiškai gaišta katės ir šuniukai. Šunys yra sukišti viename aptvare po 4–6 gyvūnus. Dėl aukščiau minėtų priežasčių, šunys drasko negyvai silpnesnius šunelius“, – sako V.Valantinas.
Tačiau VMVT patikrinimo metu buvo nustatytas vienas neatitikimas – laikymo vietos grindų plotas, tenkantis vienam gyvūnui, neatitinka reikalavimo.
„Ten iš tikrųjų po 4, po 6 gyvūnus laikoma. Turi būti užtikrintas reikiamas plotas katėms. Išmatavome voljerus, laikymo vietas, tai 5,04 kvadratinio metro, o laikomos šešios katės. Vienai katei turėtų būti du kvadratiniai metrai, ten gali būti dvi katės, na trys, o laikomos šešios“, – aiškina V.Valantinas
Tikrinimo metu VMVT suskaičiavo 87 kates ir 163 šunis. V.Valantinas teigia, kad tai ne pirmas kartais, kai „Nuare“ atliekamas patikrinimas – ir anksčiau nebuvo laikomasi ploto normatyvo.
„Jei šuo sveria 10 kg, jam turi tekti 3 kvadratiniai metrai, o jei 20 kg – turi būti 4 kvadratiniai metrai. Išmatavome voljerų plotus, ir buvo 5,45 metro. Gyvūnų sveikatos sutrikimų kaip ir nepastebėjome, tik šėrimo metu pastebėjome, kad tarp gyvūnų vyksta konkurencija – stipresni neprileidžia prie pašaro silpnesnių, didesni neprileidžia mažesnių. Ir iš to išplaukiančios kitos bėdos“, – sako V.Valantinas.
Jis dėsto, kad per mažuose voljeruose šunys daugiau priteršia. Tai kelia ir grėsmių, šunys gali susirgti, ar susižeisti.
„Būdos ten kai kur sulūžusios. Yra stogas, viskas gerai, dabar vasaros laiku, bet poilsiui turi būti individualios būdos, o ten yra po vieną dvi būdas šešiems šunims“, – vardija V.Valantinas.
Jis patikino, kad šunys tikrai nebadauja ir negaišta.
„Na nepastebėjome, kad būtų badaujama, nes tikrai buvo pašarų atsargų. Mes stebėjome šėrimo procesą – nebuvo, kad išbadėję gyvūnai pultų. Tiesiog vieni daugiau ėdė, kiti mažiau“, – aiškina V.Valantinas.
Gresia veiklos stabdymas
Paklaustas, ar protingas yra vos dviejų savaičių terminas išspręsti ploto trūkumą, V.Valantinas teigė, kad laikas pakankamas.
„Aš manau, kad protingas tas laikotarpis. Nes paskui taip laikant gali gyvūnai susižeisti ar dar kas atsitikti. Jie gali paimti ir pasistatyti papildomų voljerų ar nupirkti voljerų papildomai“, dėstė VMVT atstovas.
Jis paaiškino, kad jei reikalavimai nebus įgyvendinti, gyvūnų prieglaudai gali būti skirtos baudos arba stabdoma jos veikla
„Mes kai gauname pranešimus, vertiname atitiktį teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju buvo pagal teisės aktus pažiūrėta, matavome laikymo vietų plotą, ir neatitiko, mes tą užregistravome. Nelabai gilinamės, kokie ten santykiai su vietos gyventojais – jei gauname skundus, analizuojame jų pobūdį“, – sako V.Valantinas.
Supranta, kas gresia: gyvūnus galime paleisti prie VMVT durų
Jei praėjus dviem savaitėms VMVT priimtų griežčiausią sprendimą, prieglauda nebegalės tęsti veiklos.
„Jei iš mūsų atims veterinarinį numerį, uždarys „Nuarą“, tai kur tuomet padėti tuos gyvūnus? Nuvežti tai tarnybai – paleisti prie durų? Ar Klaipėdos savivaldybei nuvežti paleisti prie durų? Kur juos padėti, ką padaryti?“ – širdo E.Mulevičiūtė.
Kitokios sankcijos jos negąsdino.
„Jei gausime tik baudą, mes ją susimokėsime bet kokiu atveju, nesvarbu, kokio dydžio ji bus. Mes ją sumokėsime, nes mums mūsų gyvūnai yra svarbiau. Visada yra tas pats klausimas – per daug gyvūnų. Bet kai klausiame, ką daryti, valdininkai pasiūlydavo užmigdyti. Mes tikrai to nedarysime, pas mus gyvūnas gyvens tiek, kiek jis gyvena ir gali gyventi, kiek leidžia sveikata“, – stebisi E.Mulevičiūtė.
Prieglauda: reikalavimai per žiaurūs
Gyvūnų prieglaudos atstovų teigimu, dabartiniai reikalavimai gyvūnų priežiūrai yra „per žiaurūs“. Jie prašo politikų persvarstyti esamus ribojimus.
„Prieš 10 metų gyvūnų globos organizacijos buvo kelios, o dabar jų skaičius 60 perkopęs, bet visos jos yra perpildytos. Problema yra ne mes ar kitos organizacijos. Gyvūnų tiesiog yra per daug. Ar ne juokingai atrodo, kad katei skiriamas visas narvas ir lentynos, bet lentynų plotas neskaičiuojamas, nors jos praplečia narvą. Kiekviena katė turi turėti savo atskirus 2 kvadratinius metrus. Kokio dydžio turėtų būti tie voljerai? Reikalavimai per žiaurūs“, – sako E.Mulevičiūtė.
Ji aiškina, kad „Nuaras“ veikia jau dvidešimtmetį, o Klaipėdoje esamoje vietoje – 8-erius metus.
„Iš kaimų vis dar plaukia dėžės šuniukų. Žmonėms sunku išaiškinti, kad reikalinga kastracija. Jei pagalvoja, kad patinas, tai nebus problemų, bet nepagalvoja, kad jis nubėgs į kitą kaimą, iš kurio prieglaudą pasieks dešimtys šuniukų.“.
Įdėjo daug pastangų ir išteklių
„Nuaro“ atstovė, aprodydama teritoriją, kone apie kiekvieną gyvūną galėjo papasakoti po istoriją – kaip jis pateko į prieglaudą, ką mėgsta, koks jo charakteris. Čia pat globojamas ir liūdnai pagarsėjęs šuo Ramzis.
„Kačių voljeras buvo statomas visą vasarą, jo medžiagų sąmata siekė 10 tūkst. eurų, nors neatrodo, kad čia kažkoks įspūdingas statinys. Mes turėjome planų statyti papildomų voljerų šunims. Gyvūnų yra labai daug, mūsų specialistai surūšiuoja pagal amžių, lytį, kad jie nesipeštų. Bet mes, žmonės, susipykstame, gyvūnai, būna, irgi susipyksta“, – aprodo teritoriją E.Mulevičiūtė.
Ji patikina, kad išdalinti 100 gyvūnų per dvi savaites būtų neregėtas iššūkis.
„Būna kartais, kad susidaro pas mus eilė žmonių. Tą šeštadienį stovėjo 5 automobiliai, kol vyko patikrinimas. Bet būna dienų, kai niekas neatvažiuoja“, – vertina E.Mulevičiūtė.
Ji viliasi, kad augintinio neturintys žmonės išgelbės kurį iš jos globojamų mišrūnų, bet apgailestauja, kad atvažiavę žmonės pageidauja veislinių ir jaunų – tokių ji siūlo važiuoti į veislyną.
„Gyvūnus pati prižiūriu ir velkuosi namo, ne vieną esu parsinešusi namo gydyti. Man tėvai sako jau nedaryti prieglaudos iš namų“, – nusišypso E.Mulevičiūtė.
