Anot kunigo M.Kairio, sirai priglausti Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Mindaugo Sabučio iniciatyva. Pargabenti į Lietuvą, jie buvo paskirstyti po parapijas, diakonijas. Kitus žmonės priglaudė savo namuose.
„Kretingoje yra didžiausia sirų grupė. Šakiuose apsistoję 7, po keletą – Šilutėje, Klaipėdoje, o pas mus, Skirsnemunėje – 8“, – teigė M.Kairys.
Atvykėliais rūpinasi ne tik parapijų kunigai, bet ir kiti žmonės, kurie padeda maistu ir drabužiais. Sirams buvo suorganizuoti ir 100 valandų intensyvūs anglų kalbos kursai, skirti pagilinti žinias
Visi svečiai yra krikščionys. Atvykėliais rūpinasi ne tik parapijų kunigai, bet ir kiti žmonės, kurie padeda maistu ir drabužiais. Sirams buvo suorganizuoti ir 100 valandų intensyvūs anglų kalbos kursai, skirti pagilinti žinias.
Skirsnemunėje gyvena 2 sirų šeimos, turinčios svečių vizą. Vienos šeimos tėvas yra Kamil Abdulahad, pagal išsilavinimą vyrų kirpėjas. Mama Maha Elias rūpinosi namais, bet turi mokytojos išsilavinimą. Dukra Basma Abdulahad mokėsi 12-oje klasėje. Sūnus Samuel Abdulahad buvo studentas ir universitete studijavo anglų literatūrą.
Kitoje šeimoje tėvo ir motinos pareigas atlieka mama Afaf Wasouf, kuri Sirijoje buvo bedarbė. Vyriausiasis sūnus, šešiolikmetis Tony Alwakil mokėsi 11-toje klasėje. Kitas sūnus George Alwakil 15-os metų, mokėsi 10-oje klasėje, o jaunėlis Nour Alwakil yra 14-os metų ir mokėsi 9-oje klasėje.
Keturis mėnesius Lietuvoje gyvenantys sirai sako spėję pamilti Lietuvą ir lietuvius, kurie, pasak jų, labai mieli. Su kai kuriais netgi spėję susidraugauti ir kartu leidžia laisvalaikį, keliauja į žygius pėsčiomis ar dviračiais. Savo gimtinėje jie irgi mėgo keliauti.
Svečiai sako pamėgę ir lietuvišką maistą. Labiausiai jiems patinka patiekalai iš bulvių, tačiau dažnai gamina savo tradicinius valgius, nors kartais pritrūksta specifinių prieskonių, kurių Lietuvoje nėra. Nemažą įspūdį sirams paliko šakotis, kurį jie vadina pyragu, panašiu į medį.
Prisimindami savo ankstesnį gyvenimą Sirijoje, svečiai sako prieš karą gimtinėje gyvenę puikiai, tačiau prasidėjus karui, kuris pasėjo baimę ir mirtį, jų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Atskirti nuo artimųjų ir giminių, su jais bendrauja internetu.
Anot kunigo M.Kairio, kol kas neaišku, kas sirų laukia po metų viešnagės Lietuvoje.
– Dalis sirų turi giminių užsienyje, gal ten išvyks, o kiti gal liks Lietuvoje. Viskas bus aišku po metų, – sakė jis.
