Dabartinė Širvintų valdžia pusiau slaptai rengia gana keistą miesto gražinimo ir gyvinimo akciją. Tam reikės nei daug nei mažai – nužudyti 11 šalia savivaldybės augančių medžių.
Taip pat reikės daugybės skirtingų spalvų trinkelių. Viską iškertame ir paklojame plyteles. Tie, kurie turi sraigtasparnius arba oro balionus, galės savo išmaniaisiais telefonais išbandyti plytelėmis nupieštą QR kodą.
Tie, kurie turi sraigtasparnius arba oro balionus, galės savo išmaniaisiais telefonais išbandyti plytelėmis nupieštą QR kodą.
Smagu? Tokia mintis nepatinka miesto gyventojams. Todėl jie rengia įvairias akcijas. Pasirengę medžius nuo pjūklų pridengti ir savo kūnais.
Daugelis medžių šioje aikštėje turi savo istorija. Į pilkų plytelių mėgėjų nemalonę patenka ir šimtametis ąžuolas, kuris buvo pasodintas dar caro valdymo laikais, XIX-ajame amžiuje.
Širvintų senbuviai prisimena, kaip bendruomenė išgelbėjo šį ąžuolą per panašias rekonstrukcijas sovietmečiu. Šis medis ne kartą suvienijo visuomenę. Vienija ir dabar.
Aktyvus Širvintų gyventojas Virginijus Sarpauskas teigia, kad žmonės dėjo savo parašus dėl ąžuolo išsaugojimo. Surinkta beveik 300 parašų. Daugelis pasirašiusiųjų dvejoja dėl savo saugumo – gal dėl to neteks darbo ar užsitrauks valdžiai lojalių darbdavių nemalonę.
Ąžuolui galėtų būti nuo 110 iki 130 metų. Pasodintas jis galėjo būti apie 1880–1900 metus. Kiek pasakojo tikrieji senieji širvintiškiai, kurių ne kažin kiek ir belikę, šalia ąžuolo buvo nedidelė kalvė, priklausiusi gana garsiai šiuose kraštuose Kanceriavičių giminei.
Kiti pasakotojai teigė, kad ne tik kalvė, bet ir pats žemės sklypas, kuriame buvo kalvė, priklausė minėtiems žmonėms. Tokie spėjimai pasitvirtino. Iš tiesų šios giminės palikuonys patvirtino, jog sklypas kadaise priklausė jiems.
Šis ąžuolas buvo pasodintas baigus gyvenamojo namo statybą. Simbolizuoja naują šeimos gyvenimo etapo pradžią. Nuo to laiko nebeliko nei kalvės, nei namo, tačiau ąžuolas vis žaliuoja.
Jei ąžuolas būtų turėjęs akis, būtų matęs Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpį, prezidento A.Smetonos vizitą, tremtis, sovietmetį ir Širvintų miesto centro statybas, Nepriklausomybės atgavimą.
Mokytoja Danutė Miliukienė pasakojo, kad sovietmečiu buvo suprojektuota pirminė aikštė – ąžuolui vietos neliko. Ją buvo sumanyta palikti tuščią.
Namo žmonės ir mokytojos vyras sutarė su statybininkais. Tie nuvalė nuo ąžuolo statybos atliekas. Dalis visgi pasiliko po žeme. Todėl ąžuolas penkerius metus neaugo.
