VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis 15min sakė, kad po įvykių Baltarusijoje ir padaugėjus nelegalių migrantų sienos su Baltarusija stebėjimas vyksta sustiprintu režimu: į pagalbą pasitelkti sieną su Rusija saugantys Pagėgių rinktinės pareigūnai bei Viešojo saugumo tarnyba.
„Nuo šio savaitgalio planuojame pasitelkti šaulius“, – sakė tarnybos atstovas, nenorėjęs tiksliai įvardinti, kiek šaulių talkins pasieniečiams.
Anot jo, kalbama apie dešimtis, ne šimtus.
„Kartu su Viešojo saugumo tarnybos pareigūnais atskirose užkardose jie padėtų pasieniečiams. Savarankiškai jie neveiks – dirbs bendrose brigadose su pasieniečiais“, – paaiškino jis.
Paklaustas, ar pakanka sieną saugančių pajėgų, G.Mišutis pabrėžė, jog siena su Baltarusija yra ilga – beveik 680 kilometrų, tad sakyti, kad žmonių pakanka ir ji saugoma „susikabinus rankomis“, negalima.
„Bet patruliavimo ir reagavimo yra daugiau. Manome, kad šie dalykai lygį pakelia šiek tiek“, – pabrėžė jis.
Sienos priedangos planas – koks jis?
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau yra sakiusi, kad jei sulauktume daugiau kaip 30 sienos pažeidėjų per parą vienoje užkardoje, būtų aktyvuotas sienos priedangos planas.
Šis planas yra neviešas, tad G.Mišutis 15min apie tai, kas būtų daroma, sutiko papasakoti tik bendrais bruožais.
„Dokumentas numato įvairius parengties lygius esant įvairioms situacijoms“, – paaiškino jis.
VSAT atstovo teigimu, net ir sulaukus 30 pažeidimų vienoje užkardoje, būtų vertinama rizika, kad tai pasikartos.
Anot jo, tokiu atveju būtų žiūrima, ar tai kažkokių procesų pradžia, ar vienkartinis nutikimas, pavyzdžiui, sieną perėjus didelei migrantų grupei.
Jei būtų nuspręsta, kad situacija jau yra ekstremali, VSAT pirmiausia pergrupuotų savo pajėgas.
„Tuo metu įsijungia mechanizmai, kai galima pareigūnams taikyti viršvalandžius, galima atšaukti juos iš atostogų – įsijungia vadinamasis persigrupavimo režimas. Jei to per mažai ir matome, kad reikalinga didesnė situacijos kontrolė, antras žingsnis – į pagalbą kviečiamos bendradarbiaujančios institucijos. Ir didesniu mastu, nei dabar“, – pasakojo tarnybos atstovas.
Jo teigimu, tokiu atveju būtų galima pasitelkti ne tik Viešojo saugumo tarnybą, bet ir policiją, muitinę, kariuomenę.
Plano toks ir tikslas, kad bendromis pajėgomis yra sustiprinama sienos apsauga.
„Plano toks ir tikslas, kad bendromis pajėgomis yra sustiprinama sienos apsauga. Gali būti priimami kiti sprendimai, pavyzdžiui, dėl eismo apribojimo kai kuriuose kontrolės punktuose. Tokia būtų galimybė esant didelei grėsmei“, – pabrėžė jis.
Anot G.Mišučio, indikacijų, kad prireiks tokių priemonių, kol kas nėra.
Per šiuos metus į Lietuvą per Baltarusijos sieną nelegaliai perėjo 189 žmonės.
VSAT atstovo teigimu, jie sieną kirto tokiose vietose, kurios nebuvo stebimos.
„Kol kas skaičiai nėra tokie, kad reikėtų įvesti šitai. Kol kas pakanka to sustiprinimo“, – sakė jis.
Stebėjimo sistemas žada per pusantrų metų
A.Bilotaitė trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje kalbėjo, kad yra politinė valia visą sieną padengti stebėjimo sistemomis.
„Aiškiai galime pasakyti iš ministerijos pusės, kad yra politinė valia ir sprendimas iki 2022 metų tą sieną padengti. Turime pasidėlioję planą, kaip mes tą planuojame padaryti“, – teigė ji.
Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas 15min teigė, kad kol kas išlaidos, susijusios su valstybės sienos apsaugos stiprinimu, koreguojamame biudžete nenumatytos.
Jis patikslino, kad stebėjimo sistemas ketinama įrengti iki kitų metų pabaigos.
„Birželio mėnesį planuojama skirti dalį lėšų sienos apsaugos modernizavimui“, – patikino jis.
