Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis sakė, kad, nors jam teko patirti įvairių metų, bet tokio lietingo laikotarpio matyti neteko. Be to, meras perspėjo, kad pavažinėjęs po rajono matė – upėse vanduo ir toliau kyla.
Derlius po vandeniu
Panevėžio rajono meras P.Žagunis naujienų portalui JP pasakojo, šiuo metu savivaldybės specialistai kartu su rajono seniūnijų seniūnais renka duomenis apie ūkininkų patiriamą žalą.
„Kol kas dar negalime pasakyti, kokio dydžio žalą padarė lietus, bet faktas, kad lietus permerkė per 4,5 tūkstančio ha žemės plotus. Derliaus negali nuimti ūkininkai. Ne tik, kad negali įvažiuoti į laukus, bet ir negali ruošti žemės kitiems metams. Jau prognozuojami nuostoliai kitiems metams. Žemdirbiai turi daug įsipareigojimų, prievolių“, – susijaudinęs kalbėjo meras ir sakė, kad gerai, jog paskelbta ekstremali situacija, nes tai – dokumentas įrodantys padarytą lietaus žalą žemdirbiams.
Pasak rajono mero, jis pats važinėja po rajoną ir su valdininkais stebi situaciją.
„Vanduo neslūgsta taip kaip norėtųsi, o didžiosiose upėse vanduo ir toliau kyla. Suvaldyti gamtos stichijos neįmanoma. Nebent maldas kalbėti ir prašyti, kad nustotų lyti“, – skėsčiojo rankomis P.Žagunis.
Viršijo normą
Naujienų portalui JP Hidrometeorologinės tarnybos stoties stebėtoja Gražina Dabrišiūtė aiškino, kad iškritusių kritulių mėnesio norma Panevėžyje ir rajone buvo viršyta 3 kartus: lietingiausi mėnesiai buvo liepa, rugpjūtis ir rugsėjis.
Jos nuomone, net pavasarį nebuvo taip blogai, kaip dabar nuo kone be perstojo lyjančio lietaus – per parą iškritusių kritulių kiekis net 3 kartus viršijo dekados normą.
Vanduo upėse kyla
Dėl gausių kritulių ir toliau tvinsta upės. Nevėžyje vandens lygis jau pasiekė 4,1 m, o stichinis lygis – 4,5 m.
Rekordinis vandens lygis Nevėžio upėje – 503 cm – buvo pasiektas 2010-aisiais per pavasario potvynį.
Lėvens upėje vandens lygis ties Bernatoniais taip pat kyla ir pasiekė 1,64 m (minimalus 0,15 m), o Sanžilės – 1,3 m (minimalus 0,19 m).
Ekstremalios situacijos neskelbs
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža sako, kad skelbti ekstremalios situacijos nėra būtinybės.
„Yra nustatyti kriterijai, kada reikia ir galima skelbti ekstremalią situaciją. Tikrinami faktai, ar reikia skelbti tokią situaciją. Nemanau, kad dėl patvinusių gatvių galima skelbti ekstremalią situaciją ir vargu ar tai galima vadinti ekstremalia situacija“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius ir teigė, kad ekstremalią situaciją paskelbti gali Savivaldybės patvirtinta komisija visapusiškai įvertinus situaciją.
Poveikis šuliniams
Beje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas perspėja, kad liūtys ir potvyniai gali neigiamai paveikti iš šachtinių šulinių naudojamo geriamojo vandens kokybę ir saugą, dėl paviršinės taršos patekimo galimybės į gruntinius vandenis. Vandens užteršimas šuliniuose taip pat gali priklausyti nuo šalia šulinio vykdomos ūkinės veiklos, šulinio įrengimo vietos, šulinio priežiūros.
Esant cheminiam vandens užterštumui, rekomenduojama naudoti išpilstytą į butelius vandenį.