Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Situacija po savaitgalį kilusių gaisrų – miškininkai ir ugniagesiai gelbėtojai išlieka budrūs

Pirmosios rudens dienos žmones džiugino rekordiškai šiltais, saulėtais orais. Miškuose, pažintiniuose takuose, poilsiavietėse, stovyklavietėse lankytojų netrūko ir netrūksta iki šiol, rašoma alstybinių miškų urėdijos pranešime spaudai.
Savartyno gaisras
Savartyno gaisras / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Nors gaisrų miškuose ir atvirose teritorijose mažėja, pastarasis savaitgalis, kurio metu kilo keli gaisrai, įrodė, kad Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinėms komandoms bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams atsipalaiduoti dar anksti.

„Rugsėjo mėnesį dėl įsivyravusios sausros jau 5 VMU regioninių padalinių veiklos teritorijose paskelbta aukščiausia gaisringumo klasė. Gamta keičiasi, todėl turime būti pasiruošę priimti šiuos pokyčius ir greitai reaguoti į miškui bei jo lankytojams pavojingas situacijas. Bendradarbiaudami su PAGD pareigūnais ruošiamės ateities iššūkiams ir dar kartą primename gyventojams – miške elkimės atsakingai“ , – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Džiugu, kad vykstantis konstruktyvus bendradarbiavimas su miškininkais padeda mažinti atvirosiose teritorijose kylančių gaisrų skaičių. Kaip rodo statistika, tokių gaisrų kasmet sparčiai mažėja. To siekti padeda ir kartu vykdomos prevencinės akcijos, taip pat miškininkų ir mūsų ugniagesių gelbėtojų stiprėjanti parengtis. Tikimės, kad vieningos pastangos ir iš anksto numatomos prevencinės priemonės, padės išvengti šių gaisrų ir ateityje“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Šiemet iki rugsėjo 9 d. kilo 82 miško gaisrai 41,4 ha plote. Pernai tuo pat metu buvo kilę 156 miško gaisrai 57,3 ha plote. VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus į miško gaisrus, šiemet vyko jau 218 kartų. Bendras kylančių gaisrų skaičius ir plotas nuo 2019 m. mažėja, tačiau šie skaičiai labai priklauso nuo konkrečių metų meteorologinių sąlygų.

Dažniausiai miško gaisrai kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, netinkamai naudojamų kepsninių ar numestų nuorūkų. Šalyje vyraujant sausrai ir dideliam miškų gaisringumui ne tik vasarą, bet ir rudens sezono metu, visi miško lankytojai privalo elgtis labai atsakingai.

Rugsėjo 10 d. VMU ir PAGD atstovai susirinko prevenciniam susitikimui, kurio metu aptarė kylančius iššūkius ir bendradarbiavimo svarbą planuojant būsimus scenarijus. Ruošiantis kitų metų pavasariui sutarta dėl daugiau praktinių įgūdžių tobulinimo užsiėmimų, kadangi bendras darbas ir greitas planavimas yra būtini, siekiant efektyviai organizuoti pajėgas ir užkardyti kilusius miško gaisrus.

Kaip elgtis, pamačius gaisrą?

Jeigu pamatėte gaisrą, užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Valstybinių miškų urėdijos miškininkams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?