„Išrinkome Baltarusijos demokratinę opoziciją, ji sulaukė didelio komisijos palaikymo“, – BNS sakė komisijos pirmininkė Seimo narė Paulė Kuzmickienė.
Anot jos, sprendžiant dėl nominanto komisijai įtakos turėjo ir siekis paskatinti Baltarusijos pilietinę visuomenę toliau kovoti už savo laisvę, ir prisiminimas 1990–1991 metų įvykių Lietuvoje, kai patys tikėjomės pripažinimo ženklų iš tarptautinės bendruomenės.
„Manome, kad ši Laisvės premija bus prasminga paskata, įžiebianti viltį baltarusiams, kad tikrai dėl laisvės verta ir reikia kovoti“, – sakė P.Kuzmickienė.
Manome, kad ši Laisvės premija bus prasminga paskata, įžiebianti viltį baltarusiams.
Ji atkreipė dėmesį, kad Seimas, įsteigdamas Laisvės premiją, aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžė poreikį skatinti demokratijos plėtrą, žmogaus teisių įtvirtinimą ir lygiateisį bendravimą Rytų ir Vidurio Europoje.
„Komisijos manymu, vienas svarbiausių įvykių šiais metais buvo ir yra baltarusių tautos siekis gyventi demokratinėje valstybėje. Labai simboliška, kad premija bus įteikiama sausio 13-ąją, nes šiandien Baltarusijoje vykstantys protestai prieš nelegitimų vadovą Aliaksandrą Lukašenką, saugumo struktūrų smurtas, dažnam gali priminti tuos skaudžius Sausio įvykius Lietuvoje prieš 30 metų“, – tvirtino parlamentarė.
Baltarusijoje iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai po rugpjūčio pradžioje vykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju pasiskelbė autoritarinis šalies vadovas A.Lukašenka. Minsko režimo pareigūnai protestus nuolat malšina jėga, protestuotojų sulaikymais.
P.Kuzmickienės teigimu, dar reikės pasitarti, kuriam baltarusių opozicijos atstovui bus įteikta premija.
Laisvės premija teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Ji siekia 5 tūkst. eurų.
Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.
Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyniems buvusiems partizanams, kovojusiems prieš sovietų okupaciją: Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui.
Pernai premija įteikta partizanui, Atgimimo metraštininkui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai-Aušrai.
