Prieš savaitę 15min rašė apie tai, kad Viršuliškių gyventojai savo rajoną jau neretai pavadina Šiukšliniškėmis, nes Viršuliškių gatvėje, priešais parduotuvę „Maxima“ prie rūšiavimo konteinerių kaupiasi atliekų krūvos.
Ši vieta po 15min straipsnio buvo sutvarkyta. Tačiau tokių vietinės reikšmės šiukšlynų Vilniuje galima rasti ne vieną. Štai antras toks užfiksuotas Musninkų gatvėje – irgi ne užkampyje, o šalia gatvės, kur važinėja daug mašinų, nuolat vaikšto žmonės.
Vienas netoliese gyvenantis vilnietis 15min pasakojo negalintis nesistebėti, kai jo akyse šiukšlių krūvos tik auga. „Praeinu netoliese ir niekaip nesuprantu, kodėl čia tos atliekos kaupiasi. Kažkas net sofą atvilko... Jau nekalbu apie šiukšles maišeliuose, juos tiesiog atneša ir numeta, matyt, aplinkiniai gyventojai“, – pasakojo vilnietis.
Kiekvienas daugiabutis turi savo buitinių atliekų konteinerius, kur gyventojams ir turėtų būti patogiausia išmesti buitines atliekas. Tik ne visi daro taip.
Anot Valdo Juodžio, Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjo, Musninkų gatvėje jokių sutrikimų dėl išvežamų atliekų nebūta – mišrios komunalinės atliekos spalio mėnesį buvo išvežamos laiku pagal nustatytą grafiką.
„Spalio mėnesį iš minėtos vietos didelių gabaritų atliekos buvo išvežtos tris kartus. Didelių gabaritų atliekos turi būti vežamos į joms specialiai įrengtas aikšteles, kurių tikslius adresus galima rasti SĮ „VASA“, Savivaldybės bei UAB „VAATC“ tinklapiuose. Šių atliekų prie konteinerių palikti negalima. Palikdami atliekas prie konteinerių gyventojai pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas atliekų tvarkymo taisykles“, – teigė savivaldybės atstovas.
Šiuo metu mieste keičiasi atliekų konteineriai: pradiniame etape, vykdant iš dalies ES lėšomis finansuojamą projektą, per 2018–2019 metus Vilniaus mieste numatoma įrengti 749 įkasamų konteinerių aikšteles.
„Tolimesniame etape plečiant atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūrą, numatoma įrengti dar tiek pat analogiškų aikštelių, vietos joms preliminariai numatytos ir randamos www.vilnius.lt/aiksteles. Taigi, 1500–1600 modernių aikštelių bei pakankamas konteinerių aptarnavimo dažnumas jose padėtų gerokai sumažinti taršos taškų skaičių, kai tuo tarpu dabar įvairaus didumo konteinerių ir įvairių konteinerių aikštelių priskaičiuojama daugiau nei 5 tūkst. Tiksliau prognozuoti kol kas gana sunku“, – kalbėjo V.Juodis.
1500–1600 modernių aikštelių bei pakankamas konteinerių aptarnavimo dažnumas jose padėtų gerokai sumažinti taršos taškų skaičių, – sakė V.Juodis.
Dar vienas svarbus veiksnys, pasak V.Juodžio, yra tas, kad nemažai daugiabučių namų gyventojų naudojasi šachtine atliekų šalinimo sistema: „Atliekų šalinimo sistema yra namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji nuosavybė, bendroji pastato inžinerinė sistema, kurią bendraturčiai privalo prižiūrėt, išlaikyti ir išsaugoti, mokėti su priežiūra susijusius mokesčius. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų (patalpų) savininkų. Savivaldybė negali paveikti tokių sprendimų, tame tarpe ir dėl atliekų šalinimo sistemos uždarymo name, priėmimo.
Savivaldybės tikslas, kad kuo daugiau gyventojų naudotųsi naujai įrengiamomis aikštelėmis ir atsisakytų atgyvenusių šachtinių atliekų šalinimo sistemų. Nuo 2019 m. sausio 1 d. keisis rinkliavos dydžiai, įsigalios patikslintos atliekų tvarkymo taisyklės. Gyventojai, neatsisakę šachtinių atliekų šalinimo sistemų privalės ir toliau mokėti už tokių sistemų priežiūrą, bet tuo pačiu ir už atliekų išvežimą iš dviejų vietų – naujai įrengtos ir jiems skirtos įkasamų konteinerių aikštelės ir name atliekų šalinimo šachtose esančių konteinerių.“
Ar visos šios priemonės padės kovoti su piktybiškais teršėjais, kol kas sunku pasakyti. Vilniaus savivaldybė turi ir kitų priemonių – šiukšlintojus įamžinti gali kameros, įrengtos šalia konteinerių aikštelių. Gal tai galėtų sutramdyti tuos, kurie savo šiukšlių maišelius palieka ne vietoje.
