Klaipėdoje milijoninį konkursą atliekų mechaninio apdorojimo (MA) įrenginių statybai laimėjo įmonė „NEG Energy“. Konkurso vertė – 12 milijonų eurų. Šiame viešųjų pirkimų konkurse dalyvavo trys įmonės, dvi iš jų buvo atmestos kaip neatitinkančios reikalavimų. Konkursą laimėjo vienintelė likusi dalyvė „NEG Energy“.
Visi „Šiukšlynų milijonierių“ tekstai – specialiame polapyje.
Tačiau po daugiau nei vienerių metų, kai jau seniai buvo pasirašyta viešųjų pirkimų sutartis, paaiškėjo, kad reikalavimų apskritai nebuvo įmanoma įgyvendinti, todėl sutartis buvo pakeista. Tokiu būdu galimai buvo diskriminuoti kiti konkurso dalyviai, kuriems išskirtinių pakeitimų nebuvo sudaryta. Įdomu ir tai, kad milijoninį užsakymą vos prieš kelerius metus gavusiai „NEG Energy“ šiuo metu vykdoma bankroto procedūra, o sutartis su įmone Klaipėdoje buvo nutraukta, nes ši nevykdė savo įsipareigojimų.
15min jau ne kartą skelbė apie atliekų rūšiavimo gamyklų statybas visoje Lietuvoje. Žemėlapyje galite pamatyti, jog net septynios iš dešimties gamyklų yra susijusios su saujele verslininkų.
„NEG Energy“ akcininkai, Registrų centro duomenimis, yra 15min jau aprašyti „šiukšlynų milijonieriai“: su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos buvusiu lyderiu R.Paksu siejamas Vytautas Banys bei bendrovės „AEnergija“, „New energy group“, „Segestra“ ir „City Properties“. Įmonę „AEnergija“ valdo Tautvilis Paulius Jurėnas, „New energy group“ akcininkas – Saulius Velička, bendrovę „Segestra“ per dar kelias įmones valdo baltarusis Siarhei Parfenchyk, įmonę „City Properties“ anksčiau valdė Rolandas Amšiejus, o nuo 2015 metų bendrovės vienintelis akcininkas yra Adolfas Ginaitis.
Paskutiniai duomenys apie „NEG Energy“ akcininkus Registrų centrui yra pateikti 2014 metais. Taigi, oficialiais duomenimis, toks akcininkų sąrašas išlieka iki šiol. Beje, pats V.Banys 15min teigė, kad nuo 2014 metų kovo nebėra „NEG Energy“ akcininkas, bet Registrų centre nėra tai patvirtinančių dokumentų.
Lygūs ir lygesni: laimėtojui panorėjus buvo pakeista sutartis
Pirkimo metu potencialūs tiekėjai perkančiajai organizacijai uždavinėjo klausimus ir domėjosi, koks bus gamyklos pastato maksimalus aukštingumas. Perkančioji organizacija, t. y. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, tiekėjams atsakė – maksimalus pastato aukštingumas bus 8 metrai nuo žemės paviršiaus.
15min turimi susirašinėjimai tarp KRATC ir potencialių tiekėjų rodo, kad perkančioji organizacija atsakymuose pabrėžė, kad aukštingumas nebus keičiamas ir tiekėjai turi prisitaikyti.
„Statinių aukštis nebus keičiamas, todėl detaliojo plano keitimo procedūros nenumatomos. Tiekėjai turi pasiūlyme įsivertinti, kad maksimalus leistinas užstatymo aukštis – 8 m“, – rašoma KRATC atsakyme tiekėjams.
Nors KRATC teigė, kad statinių aukštis nebus keičiamas, nutiko priešingai. Po daugiau nei metų, kai buvo pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoju „NEG Energy“, KRATC Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) paprašė leidimo pakeisti sutartį ir leisti padidinti aukštingumą nuo 8 iki 14 metrų. Buvo teigiama, kad sutalpinti įrangos aštuonių metrų pastate paprasčiausiai neįmanoma. Sutartis buvo pakeista.
Taigi konkurso sąlygos buvo pakeistos tik laimėtojui, o kiti tiekėjai gavo atsakymus, kad maksimalus aukštingumas nebus keičiamas.
KRATC: įrenginių aptarnavimui buvo būtinas aukštesnis pastatas
KRATC atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius 15min atsiųstame komentare teigė, kad buvo būtina padidinti pastato aukštį, to prašė konkursą laimėjusi įmonė.
Tačiau taip ir nebuvo atsakyta į klausimą, kodėl KRATC kitiems tiekėjams atsakymuose konkurso metu kategoriškai teigė, kad aukštingumas tikrai nebus keičiamas.
„KRATC 2013 metų lapkričio 26 d. pasirašė rangos sutartį su viešųjų pirkimų konkursą laimėjusia UAB „NEG Energy“. 2014 gruodžio mėnesį rangovas kreipėsi į KRATC dėl techninės problemos – statinio aukštingumo padidinimo, nes pasiūlytoji įranga, nors ir tilpo konkurso pasiūlyme numatytą 8 metrų aukštį, įrenginių aptarnavimui buvo būtinas aukštesnis pastatas.
Savo ruožtu KRATC kreipėsi į VPT su paklausimu, ar galimos tokios korekcijos. 2015 m. kovo 19 d. gavome VPT patvirtinimą, kad korekcijos galimos. Dėl šių pakeitimų KRATC papildomų išlaidų neturėjo. Gamykla pastatyta laiku, įrenginiai veikia, o komentuoti statybų proceso teisinių aspektų negalime – tai ne KRATC kompetencijos klausimas“, – rašoma atsiųstame atsakyme.
VPT: sutalpinti įrangą į numatytą aukštį buvo neįmanoma
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) 15min teigė, kad tarnybai buvo pateikti dokumentai, kurie bylojo, jog sutalpinti įrangą į 8 metrų aukščio pastatą yra neįmanoma. Taigi VPT, nenorėdama stabdyti projekto, neturėjo kitos išeities.
„Tokio tipo pirkimuose nustatomi tik bendri reikalavimai objektui – siekiamas rezultatas. Detalumas atsiranda rangovo pasiūlyme, nes jis siūlo būdus ir priemones, kaip tą rezultatą pasiekti. Tačiau dažnu atveju tik pasirašius ir pradėjus vykdyti sutartį (pradėjus projektavimą), paaiškėja, kokie konkretūs sprendiniai bus.
VPT teigia, kad KRATC kategoriški atsakymai potencialiems tiekėjams galėjo paveikti kitus konkurso dalyvius.
Šiuo atveju buvo keičiama tai, kas buvo nurodyta rangovo pasiūlyme. Rangovas prašydamas pakeisti pastato aukštį iš 8 m nuo žemės paviršiaus į 13,87 m, nurodė, kad įrangos tiekėjas pakeitė kai kuriuos technologinės įrangos parametrus, dėl to technologiškai sutalpinti technologinę įrangą į numatytą 8 m aukščio pastatą būtų neįmanoma. Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo pastato aukštingumui“, – komentavo VPT vadovė Diana Vilytė.
Vis dėlto, VPT teigia, kad KRATC kategoriški atsakymai potencialiems tiekėjams galėjo paveikti kitus konkurso dalyvius.
Milijoninį užsakymą laimėjusi įmonė – ant bankroto slenksčio
Įdomu ir tai, kad šiuo metu Klaipėdos atliekų rūšiavimo gamykla jau pastatyta ir veikia, ji atsidarė 2015 metų lapkritį. Tačiau konkursą laimėjusiai bendrovei „NEG Energy“ šiuo metu vykdoma bankroto procedūra.
Beje, konkurso laimėtoja „NEG Energy“, kaip skelbta, tuo metu turėjo vos tris darbuotojus ir pati viena gamyklos statybų nevykdė, o turėjo subrangovus. Jais tapo įmonės „Versina“, „Hidrostatyba“, „Hidrostatybos projektai“ ir Sutco Recycling Technik & Co KG GmbH.
Įmonė „Versina“ yra vieno iš „NEG Energy“ tuometinių akcininkų – V.Banio šeimos valdoma įmonė. Jis pats yra įmonės „Versina“ direktorius.
15min bandė susisiekti su „NEG Energy“ atstovais, tačiau viešai nurodytu kontaktiniu telefonu atsiliepęs vyras teigė, kad įmonėje nebedirba jau trejus metus ir niekuo padėti negali.
Pats V.Banys 15min taip pat negalėjo pakomentuoti šios įmonės veiklos.
„Klaipėdoje „Versina“ buvo viena iš atliekų rūšiavimo gamyklos statybos subrangovių. Šį projektą įmonė baigė 2015 metais, mano žiniomis, dėl šio objekto statybos rangos darbų nebuvo kilusi jokia konfliktinė situacija. Aš nesu „NEG Energy“ akcininkas, todėl dabartinės situacijos negaliu vertinti“, – laiške rašė V.Banys.
Vis dėlto Registrų centre V.Banys vis dar nurodomas kaip įmonės akcininkas.
Įmonė nevykdė įsipareigojimų, sutartis su ja nutraukta
Bendrovė „NEG Energy“ turėjo ne tik pastatyti atliekų rūšiavimo gamyklą, tačiau ir ją valdyti penkerius metus, tačiau dėl įsipareigojimų nevykdymo sutartis su įmone buvo nutraukta.
2016 metų gegužę pradėjo aiškėti pirmieji ženklai, jog su gamykla yra ne viskas gerai. Darbuotojai skundėsi, kad jiems vėluoja atlyginimai, o vadovybės gamykloje jiems iš viso nepavykdavo sutikti. 2016 metų birželį su įmone dėl įsipareigojimų nevykdymo sutartis buvo nutraukta. Dabar gamyklą valdo pats atliekų tvarkymo centras.
KRATC atstovas teigia, kad „NEG Energy“ per savo gamyklos valdymo laikotarpį apkritai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių realiai išrūšiuotų atliekų kiekius.
„Klaipėdos mechaninio atliekų rūšiavimo įrenginio (gamyklos) operatoriumi šiuo metu yra KRATC. Gamyklos operavimas buvo perimtas ir rūšiavimo procesai nedelsiant pradėti.
Kol gamyklą eksploatavo „NEG Energy“, jie taip ir nepateikė jokių dokumentų, įrodančių išrūšiuotų atliekų kiekius.
Skirtingai nei kituose Lietuvos regioniniuose atliekų tvarkymo centruose, pagal sutartį KRATC turėjo mokėti operatoriui kompensaciją – padengti kaštus už realiai išrūšiuotas ir perdirbimui pateiktas atliekas. Kol gamyklą eksploatavo „NEG Energy“, jie taip ir nepateikė KRATC jokių dokumentų, įrodančių išrūšiuotų atliekų kiekius. Tad pagal šį sutarties punktą mokėjimų nebuvo“, – 15min komentavo A.Liubinavičius. Šiuo metu Klaipėdos atliekų rūšiavimo gamykla po suirutės vėl veikia.
Sudomino Rolandą Paksą
Klaipėdos dienraštis „Vakarų ekspresas“ 2016 metais skelbė, kad kilus suirutei dėl gamyklos Klaipėdoje ir „NEG Energy“ įmonės veiklos, „Tvarkos ir teisingumo“ buvęs lyderis Rolandas Paksas buvo išplatinęs pranešimą, kad „laukia konkrečių sprendimų iš aplinkos ministro Kęstučio Trečioko“, kuris yra jo partijos kolega.
Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius savo ruožtu išplatino pranešimą, kuriame priminė, „kad už Dumpių rūšiavimo gamyklos veiklą visų pirma atsako Savivaldybės komunalinių atliekų sistemos administratorius“.
Paklaustas, kodėl tada susidomėjo sau nebūdinga aplinkosaugos tema, R.Paksas 15min dabar teigė, kad šio kreipimosi neprisimena. „Atvirai tariant, neprisimenu šito dalyko“, – sakė R.Paksas.
Kiek vėliau tuometinis aplinkos ministras, „tvarkietis“ K.Trečiokas taip pat pasisakė apie šią situaciją. Kalbėdamas apie padėtį Klaipėdoje, kai su sutarties įsipareigojimų nevykdžiusia įmone buvo nutrauka sutartis, jis sakė, kad tai panašu į verslo perėmimą.
„Mes tokią situaciją turime Klaipėdos sąvartyne. Ten jų operatorių išgujo“, - 2016 metų rudenį LRT laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo K.Trečiokas.
MBA gamyklos sąsajų su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos valdoma Aplinkos ministerija buvo skelbta ir daugiau. Viešojoje erdvėje skelbta, kad prieš statant atliekų rūšiavimo gamyklą tas pats KRATC Klaipėdos rajone veikiančiame Dumpių sąvartyne jau buvo pastatęs lygiai tokio pat našumo, tačiau kur kas pigesnę rūšiavimo liniją. Tačiau nusprendė statyti dar ir šią gamyklą.
2013 metų pabaigoje KRATC stebėtojų tarybos pirmininkas ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Vidmantas Plečkaitis žiniasklaidai komentavo, kad gamyklos statybomis buvo suinteresuota Aplinkos ministerija.
„Oi, kiek aš galėčiau papasakoti. Naują rūšiavimo gamyklą mus statyti vertė Aplinkos ministerija. Jie nori, kad į sąvartyną atvežamas atliekas išrūšiuotume iki adatos. Mano manymu, būtų užtekę mažesnio pajėgumo linijos, greta dabar veikiančios. Tačiau buvo nurodymas panaudoti Europos Sąjungos milijonus“, – Delfi.lt aiškino V. Plečkaitis. Tiesa, kaip buvo skelbta, jo pačio darbas buvo susijęs su atliekų sektoriumi.
Vis dėlto tada tuometinis aplinkos viceministras iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos Almantas Petkus atsakė, kad komunalinių atliekų tvarkymas yra viena iš savivaldos funkcijų, todėl kiekviena savivaldybė pati sprendžia, kaip jai elgtis. O Aplinkos ministerija klaipėdiečių tikrai nevertė teikti paraišką ES paramai gauti.
Daugiau apie tai, kas pasipelnė iš atliekų rūšiavimo gamyklų ir koks yra jų efektyvumas, skaitykite kituose 15min rašiniuose.
