Informaciją nagrinėja STT
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė teigė, kad 15min portale pasirodę faktai jai kelia didelių abejonių.
Visi „Šiukšlynų milijonierių“ tekstai – specialiame polapyje.
„Man sukėlė abejonių informacija apie 127 milijonus eurų, kurie buvo išleisti, kad būtų pastatytos dešimt atliekų rūšiavimo gamyklų, o ministras komentavo, kad jų pakaktų ir trijų. Kas dar man asmeniškai sukėlė įtarimų, kad čia gali būti korupcija, kad iš 127 milijonų 93 milijonai nukeliavo aštuonių verslininkų tinklui.
Man sukėlė daug abejonių, nes tuo metu, kai vyko konkursai, t.y. 2012-2014 metais, tą sritį kuravo aplinkos viceministras Petkus ir jo santykiai su verslininku, kuris laimėjo daug konkursų, ir 200 tūkst. eurų paskolos gavimas, kurios nežino, kaip grąžins. Man tai panašu į atsidėkojimo dalykus. Taip pat galima įžvelgti dokumentų klastojimo požymių“, – posėdyje kalbėjo A.Bilotaitė.
Pasak jos, situaciją dabar nagrinėja ir STT: „ Mano kreipimasis į prokuratūrą yra persiųstas Specialiųjų tyrimų tarnybai ir dabar lauksime sprendimų iš teisėsaugos. Manau, kad reikėtų specialaus ir komisijos tyrimo, nes pasikviesti asmenis, kurie dabar neužima pareigų, nėra taip paprasta. Mano būtų toks pasiūlymas.“
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pridėjo, kad 15min pateikta informacija apie buvusį aplinkos viceministrą A.Petkų, kuris buvo ir yra glaudžiai susijęs su atliekų rūšiavimo gamyklas stačiusiu verslininku, greičiausiai kadaise buvo žvalgybos akiratyje.
„Didelį rezonansą sukėlė tas tyrimas žiniasklaidoje, bet man jis nesukėlė rezonanso. Jeigu jūs atsimenate „juodajį viceministrų sąrašą“, net neabejoju, kad dabar viešai pateikta informacija kažkada anksčiau buvo kriminalinės žvalgybos duomenimis. Manau, kad STT tai įvertins“, – sakė V.Gailius.
Seimo narys pateikė kuriozišką palyginimą apie atliekų surinkimą: „Pusė ministerijos kenkia ministrui, pusė dirba vienoms ar kitoms asociacijoms. Kioskas Kaune arba restoranas Trakuose pakuočių surenka daugiau nei Regioninis atliekų tvarkymo centras. Ir šitie statistiniai duomenys eilę metų teikiami Aplinkos ministerijos pareigūnams, bet iki ministerijos vadovybės jie neateina. Tie žmonės, kurie buvo ministerijoje 2010, 2012 metais, jie ir dabar yra.“
Aplinkos ministras: kažkas turi prisiimti atsakomybę
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas posėdyje sakė, kad atliekų rūšiavimo gamyklos veikia neefektyviai. Jo teigimu, prieš nustatant gamyklų skaičių, buvo darytos ekspertinės galimybių studijos, būtent pagal tai pasirinktas gamyklų kiekis. Dabar matoma, kad skaičiai, pateikti studijose, buvo toli nuo realybės, ministro teigimu, kažkas už tai turėtų prisiimti atsakomybę.
„Po straipsnių buvo kilę klausimų ir mums. Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, dabar darome savo tyrimus. Kitais metais mes turime pradėti rengti naują atliekų tvarkymo planą. Šiai dienai atliekų rūšiavimo gamyklos yra spąstai, aš tai sakiau ir viešai. Vieni spąstai yra tie, kad jeigu įrenginiai per penkerius metus nustoja veikti, mes turime grąžinti Europos Sąjungos paramą. Beje, didžiuosiuose miestuose gamyklų efektyvumas yra gana geras, tačiau kituose miestuose gamyklos veikia neefektyviai“, – Seime kalbėjo K.Navickas.
Jis taip pat įvardijo sprendimą, kuris jam sukėlė abejonių: „Grįžtant prie antikorupcinės temos. Abejonių sukėlė sprendimas, kad gamyklų statytojas turi būti ir gamyklų operatoriumi, tas pats juridinis asmuo. Kompetencijos yra gana skirtingos. Šitas sprendimas buvo padarytas jau būnant Petkui viceministru. Pagrindinis klausimas, kodėl pirkimuose tiek susijusių asmenų laimėjo konkursus, čia reikia institucijų pagalbos.“
Paklaustas, ar ketina ministerijoje atlikti vidinį sprendimų tyrimą, taip pat išsiaiškinti, kodėl anksčiau darytose galimybių studijose skaičiai neatitinka realios padėties ir kaip buvo pasirinkti ekspertai, K.Navickas teigė, kad už klaidingas galimybių studijas jas dariusieji turėtų prisiimti atsakomybę: „Ekspertai buvo atrinkti viešojo pirkimo būdu, tai buvo 2010 metai, teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad tai buvo gerokai anksčiau prieš „Tvarkos ir teisingumo“ partijai ateinant į ministerija. Tai vadinama galimybių studija. Bet manau, kad mes siūlysime atsakomybę, jeigu reali situacija rodo visiškai skirtingus skaičius, kažkas turi prisiimti atsakomybę.“
15min žiniomis, prokuratūra atsisakė tirti ministerijos kreipimąsi, tačiau STT yra persiųstas kitas kreipimasis, kurį pasirašė Seimo narė A.Bilotaitė.
Gali būti taikomos sankcijos
Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vadovas Ignotas Šalavėjus, paklaustas, ar negali būti taikomos ES sankcijos todėl, kad gamyklos veikia neefektyviai, užsiminė, kad tokia galimybė yra.
„Pažeidimo tyrimas nebūtinai gali būti inicijuojamas dėl to, kad nevykdomas kažkoks rodiklis, gali būti ir pirkimų klausimas. Tiesiog gali būti keliamas klausimas dėl investicijų efektyvumo. Turėtų būti keliami klausimai, kiek tokios investicijos yra efektyvios“, – kalbėjo I.Šalavėjus.
Taip pat Aplinkos ministerijos atstovai užsiminė apie įstatymo pakeitimus, kad patys Regioniniai atliekų tvarkymo centrai galėtų spręsti, kas būtų gamyklų operatoriai. Ministerijos teigimu, dar reikia atlikti įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą.
Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė šį klausimą toliau svarstys kituose posėdžiuose.
Apie tai, kas susijęs su MBA gamyklų statybomis, galite pamatyti specialiame 15min žemėlapyje.
