„Neturėtų tie dydžiai būti tokie, kad netilptų į etiketę, turi būti protingo dydžio, kad kiekvienas žmogus galėtų įskaityti tekstą be specialių priemonių. Man pačiam teko matyti tokį dalyką, kad žmogus užrašus skaitė su padidinamuoju stiklu“, sakė LNK vienas projekto iniciatorių, Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas.
Tačiau ne visi verslininkai būtų patenkinti tokiomis permainomis. Vienos įmonės vadovas LNK „Žinioms“ sakė, kad raidės šiuo metu yra ne mažesnės kaip 3 mm ir atitinka ES reglamentus. Tačiau, jei teisės aktai įpareigotų šriftą didinti, tam neprieštarautų.
Lietuviška produkcija taps mažiau konkurencinga. O Lietuvoje gali sumažėti ir darbo vietų.
Bet turėtų būti numatytas ne mažesnis nei pusmečio pereinamasis laikotarpis pakuočių likučiams sunaudoti. Kartu verslininkai pabrėžia, kad nauji reikalavimai, jei tokie įsigaliotų, turėtų būti taikomi ne tik Lietuvos gamintojams. „Būsime priversti patirti tam tikrų išlaidų, keisdami dizainą ir pakuotes, galbūt gamindami didesnes etiketes. Ir konkuruosime rinkoje su užsienio gamintojais, kuriems tokie reikalavimai netaikomi. Taigi lietuviška produkcija taps mažiau konkurencinga. O Lietuvoje gali sumažėti ir darbo vietų“, – sakė verslininkas.
Tuo pat metu dalis prekybininkų teigia, kad tokių pataisų reikėjo jau seniai, nes ypač dabar pirkėjai labai intensyviai domisi produktų sudėtimi. Taigi verslas prisitaikytų, o pirkėjams būtų patogiau.
Sveikatos reikalų komitete apie prekių ženklinimą ketinama diskutuoti kovą.
