Tačiau ekonomistas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad neužtenka pastatyti namus kažkur rajonuose – būtina, kad žmonės turėtų sąlygas ten dirbti ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. „Paskolos būstui dalies finansavimas galėtų būti vienas būdų sulaikyti šeimas, bet ar tai turi būti kažkur rajonuose, kur nėra ekonominio gyvenimo, labai abejoju“, – teigia jis.
Būstas, ypač individualus namas, pririša žmones prie savo šalies, įsitikinęs Europos Parlamento narys A.Guoga. Tai, pasako jo, patvirtina įvairių šalių (JAV ar Australijos), kur žmonėms suteikiamos kuo lengvesnės sąlygos įsigyti savo būstą, pavyzdžiai. Politikas siūlo valstybei imtis finansuoti dalį gyventojų būsto paskolos, pačiai valstybei skolinantis ir ne taip griežtai laikantis fiskalinės drausmės.
„Dabar skolinamės pinigus ir pravalgome, o galbūt galėtume skolinis ir investuoti į savo žmonių ateitį. Lietuvoje gyventi sąlygos geros, turėti savo būstą realu ir nebūtinai centre. Būtų gerai, jei žmonės kurtųsi rajonuose. Tam reikia savivaldybių ir valstybės pastangų, skatinimo programos.
Dabar turime mažiausias palūkanas per visą istoriją, jei dar ir valstybė teiktų kažkokias subsidijas, kaip daroma kitose šalyse, palūkanos galėtų būti beveik nulinės, – savo idėją aiškina A.Guga.
Kalbėdamas apie šią idėją, nekalbu apie butą, kalbu apie namą su kažkiek žemės. Tai labiausiai pririša žmones prie savo šalies. Į tai valstybė turėtų investuoti. Dabar turime mažiausias palūkanas per visą istoriją, jei dar ir valstybė teiktų kažkokias subsidijas, kaip daroma kitose šalyse, palūkanos galėtų būti beveik nulinės“, – savo idėją aiškina A.Guga.
Pasak politiko, į tokią valstybės paramą galėtų pretenduoti nepilnamečių vaikų turinti šeima, o valstybė galėtų laiduoti bankams, kad šeima galėtų pasiskolinti iki 95 proc. būsto vertės.
„Valstybei tai būtų rizika, bet tai būtų protinga investicija. Jei mes į tai investuotume, tai būtų labai veiksminga: jei prasidėtų NT statybų bumas, ypač namų, savivaldybės išskirtuose sklypuose įvairiuose rajonuose, didėtų bendrasis vidaus produktas. Tai tikrai sukurtų labai daug vertės.
Tikslas turėtų būti, kad bent 10 metų žmonėms nereikėtų mokėti palūkanų. Tai skatintų augimą ir proveržį kurti kokybišką gyvenimą ir bendruomenes“, – įsitikinęs A.Guoga.
Neužtenka turėti būstą, reikia čia pat turėti darbą
SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda sako, kad teikiant tokius pasiūlymus, reikia kelti klausimą, ką tuose rajonuose žmonės veiks, iš ko gyvens.
„Valstybės parama būtų tik dalis finansinės naštos, kurią ji prisiimtų, kitą dalį vis tiek tektų dengti iš savo kišenės, todėl absoliučiai būtina sąlyga – galimybė gauti stabilias pajamas, už jas gyventi ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Pastatę namą viduryje lauko, kur niekas nevyksta, nežinau ar išgelbėsime žmones nuo emigracijos“, – sako ekonomistas.
G.Nausėda pažymi, kad privalu remti šeimas, o ypač vaikus, siekiant sulaikyti šeimas nuo emigracijos, tačiau pirmiausia reikėtų pasitelkti ir negailėti pinigų teikiant mokestines lengvatas, vaiko pinigus. Ekonomisto teigimu, kai šeimos išvyksta su vaikais, vaikai tampa „inkaru“, nebeleidžiančiu sugrįžti.
„Vaikai integruojasi nepaprastai greitai, susiranda bendraamžių draugų, nebenori kalbėti lietuviškai ir tada tėvai tampa savotiškais vaikų įkaitais, net jei ir norėtų grįžti namo. Tai yra didžiausia problema, todėl mes turime saugoti šeimas.
Paskolos būstui dalies finansavimas galėtų būti vienas iš būdų tas šeimas sulaikyti, bet ar tai turi būti kažkur negyvenamose vietose, rajonuose, kur nėra ekonominio gyvenimo, labai abejoju. Tai kaip tik turi būti tuose ekonominiuose centruose, kur žmonės norėtų gyventi, turėtų darbą ir pajamas“, – tikina pašnekovas.
Būsto politikos Lietuvoje nėra
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas sako, kad Lietuvoje būsto politikos nėra, tačiau pirmiausia esą reikia spręsti klausimus dėl socialinio būsto.
„Mano požiūriu, būsto politikos apskritai Lietuvoje nėra, ji labai silpna. Socialinis būstas yra neveiksminga priemonė, nes jai skiriama labai mažai pinigų, jį gali gauti tik socialiai remtini asmenys, o eilės yra milžiniškos. Tūkstančiai žmonių laukia dešimtmečiais, tai – praktiškai neveikianti priemonė.
Tačiau nepakeitę bendro socialinės politikos finansavimo lygio, mažai ką galime pakeisti: socialinę politiką reikia finansuoti bent dvigubai daugiau nei dabar. Žinoma, nuo rytojaus ar kitų metų to nepadarysi, tačiau turi būti tendencija žengti link didesnio socialinės politikos finansavimo. Didėjant socialinės politikos finansavimui, būtų galima kalbėti apie platesnę socialinio, savivaldybės būsto programą“, – kalba T.Tomilinas.
Kaip pažymi pašnekovas, vyriausybės programoje numatytas tikslas skatinti būsto įsigijimą regionuose. Tai, pasak T.Tomilino, būtų pirmas žingsnis europietiškos būsto politikos keliu, sukuriant galimybę visoms šeimoms, nepriklausomai nuo pajamų, su lengvatomis įsigyti ar nuomoti būstą regionuose.
„Tai padaryti įmanoma po metų, ar poros. Tai būtų pirmas žingsnis link normalios europietiškos būsto politikos, kuri nesieja būsto gavimo su pajamomis. Taip pat labai svarbu kalbėti ne apie Vilnių, o apie regionus.
Tačiau migracijos stabdymo prasme tai yra tik viena iš priemonių. Pagrindinė priemonė, mano manymu, yra rimtos derybos dėl pajamų, atlyginimų, kurie turi smarkiai padidėti“, – teigia T.Tomilinas.
