Kaip pirmadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija, Teisėjų etikos ir drausmės komisija teisėjai S.Bieliauskienei iškėlė drausmės bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės teikimą. Jame nurodyta, kad dėl S.Bieliauskienės elgesio su ja atsisako dirbti tiek teismo posėdžių sekretoriai, tiek teisėjų padėjėjai. Nepagarbus ir menkinantis teisėjos elgesys patvirtinamas teismo darbuotojų raštiškais paaiškinimais.
Teisėjai turi valdyti emocijas ir elgtis pagarbiai visose situacijose, įskaitant konfliktines, kad savo žodžiais ar formuluotėmis nesuteiktų pagrindo abejoti teisėjo ir teismo autoritetu ir jo nemenkintų.
„Teisėjui visuomenė pagrįstai kelia aukštesnius elgesio standartus, negu kitiems asmenims, kadangi būtent su teisėjo vardu yra siejamos teisingumo, pagarbos, korektiškumo sąvokos. Dėl to teisėjai turi valdyti emocijas ir elgtis pagarbiai visose situacijose, įskaitant konfliktines, kad savo žodžiais ar formuluotėmis nesuteiktų pagrindo abejoti teisėjo ir teismo autoritetu ir jo nemenkintų“, – pranešime cituojama Teisėjų garbės teismo pirmininkė Audronė Kartanienė.
Teismo pirmininkės teikime taip pat nurodoma, kad teisėja S.Bieliauskienė procesui vadovauja nesilaikydama civilinio proceso nuostatų, jį vilkina, protokolines nutartis priima be teisinės argumentacijos, nesilaikydama profesinės etikos moralizuoja byloje dalyvaujančius asmenis, procesui vadovauja pernelyg buitine kalba.
Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylos medžiagą, išklausęs S.Bieliauskienės paaiškinimus, nustatė, kad pakanka duomenų, jog teisėja darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu ir proceso dalyviais, nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Garbės teismo vertinimu, teisėja buvo nekorektiška, nemandagi, negerbė kito asmens, jį įžeidinėjo, menkino darbą. Tokiu elgesiu S.Bieliauskienė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir padorumo reikalavimus ir numatytą pareigą profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą.
Taip pat Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad drausmės byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos padarytą išvadą apie S.Bieliauskienės praleidžiamus įstatymo nustatytus terminus procesiniams veiksmams atlikti. Teisėjų garbės teismo vertinimu, teisėjos pažeidimai nėra vienkartiniai ar pasitaikantys epizodiškai, o situacija dėl proceso įstatymo pažeidimų nėra pasikeitusi nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio, kada atliktas pirmasis teisėjos S.Bieliauskienės nagrinėjamų bylų patikrinimas.
Teisėjų garbės teismo nuomone, teisėja nagrinėdama bylas nebuvo pasirengusi joms, neorganizavo savo veiklos taip, kad ji atitiktų proceso dalyvių lūkesčius ir teisėjo kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Garso įrašai patvirtina, kad teisėja nepakankamai motyvuoja priimamus procesinius sprendimus, pakeičia priimtą procesinį sprendimą.
Priimdami sprendimą Teisėjų garbės teismo nariai atsižvelgė į padarytų nusižengimų sunkumą, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad nustatyti pažeidimai nėra vienetiniai. Taip pat į teisėją charakterizuojančius duomenis, teisėjos požiūrį į padarytus pažeidimus – teisėja savo kaltės neįžvelgia ir nesigaili, yra linkusi kaltinti kitus, neįvardijamus asmenis, prastai veikiančią teismų informacinę sistemą LITEKO ar blogai organizuotą teismo personalo darbą.
S.Bieliauskienė jau kartą buvo bausta drausmine tvarka. 2012 metais Teisėjų garbės teismas jai skyrė drausminę nuobaudą – pareiškė pastabą, tačiau teisėja išvadų nepadarė, jos elgesys nepasikeitė.
Įvertinęs surinktą medžiagą Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad teisėja S.Bieliauskienė šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus ir taip pažemino teisėjo vardą, padarė žalą teismų autoritetui visuomenėje. Toks elgesys nesuderinamas su teisėjo pareigomis, todėl siūloma prezidentei atleisti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją S.Bieliauskienę iš pareigų.
Šis Teisėjų garbės teismo sprendimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
