Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad be griežtų sprendimų šių augalų plitimas nebus pažabotas. Todėl ketinama sudaryti naikinamų augalų sąrašą ir įpareigoti jų augimviečių savininkus juos naikinti.
„Rudenį bus pateiktos pataisos, priversiančios savivaldybes tvarkyti savo viešąsias erdves. Nes dabar jos gali bausti žmones, kurių teritorijoje auga Sosnovskio barščiai, įpareigoja ūkininkus išnaikinti šiuos augalus, o pačios? Tai yra elementariai nesąžininga tų žmonių atžvilgiu, kai savivaldybės prižiūrimuose plotuose želia didžiausi sąžalynai tų Sosnovskio barščių – parkuose, ypač saugomose teritorijose, kur negalima naudoti chemikalų“, – BNS sakė K.Mažeika.
Kaimo reikalų komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad be griežtesnės valstybės pozicijos kova su šiuo augalu nebus sėkminga.
„Čia yra invazinis augalas ir su juo kova turi būti valstybės uždavinys, todėl ji turi užduoti to žaidimo taisykles ir sąlygas sudėlioti, o priežiūrą turi atlikti savivaldybės“, – BNS teigė A.Stančikas.
Jis apgailestavo, kad anksčiau Sosnovskio barščių naikinimu buvo pavesta rūpintis savivaldybėms, bet jos šį darbą atliko paviršutiniškai.
„Ta kova buvo tokia paviršutiniška, todėl tą problemą iki šiol turime“, – tvirtino A.Stančikas.
K.Mažeika abejoja, ar Lietuvoje pavyks visiškai išnaikinti Sosnovskio barščius, nes jie auga teritorijose, kur herbicidų purkšti negalima, pavyzdžiui, prie vandens telkinių.
„Yra tikslas iki 2018 metų išanalizuoti, kokie Sosnovskio barščių plotai yra privačiose valdose ir kiek jų auga valstybei priklausančiose erdvėse. Tada būtų galima žiūrėti finansavimą naikinimui iš ministerijos. Galima su Nacionaline mokėjimų agentūra kalbėti, kaip ūkininkus paskatinti naikinti tuos augalus. Toks būtų pereinamasi laikotarpis, o nuo kokių 2020 metų galbūt reikės bausti tuos, kurie nesitvarkys“, – svarstė K.Mažeika.
A.Stančikas įsitikinęs, kad pas tvarkingus ūkininkus šio augalo nėra.
„Dažniausiai yra ne ūkininko nuosavybėje esančiose žemėse, o valstybinėje žemėje, ypač prie geležinkelio juostų, pakelėse“, – tvirtino Kaimo reikalų komiteto vadovas.
Jis priminė, kad iš Europos Sąjungos fondų anksčiau buvo skirta pinigų kovai su Sosnovskio barščiais.
„Bet greičiausiai lėšos panaudotos, o rezultatas toks, kokį turime. Nėra to tokio ryžto galutinio. Reikia ne programas naudoti, o kovoti su tuo augalu – dažniausiai lėšos panaudojamos, o tie augalai kaip augo, taip ir auga. Sako – na, nepavyko išnaikinti“, – teigė A.Stančikas.
K.Mažeikos žiniomis, Lietuvoje Sosnovskio barščių plotai išsiplėtė iki 15 tūkst. hektarų. Daugiausia jų auga Vilniaus regione.
Valstybinė augalininkystės tarnyba BNS informavo, kad šiemet Lietuvoje registruoti du preparatai, kuriuos sumaišius Sosnovskio barščių augimvietės apipurškiamos pavasarį.
