„Valstybės gynyba – ne tik gynyba ginklu, todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų atsakomybė. Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, taip pat visos institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė L.Kasčiūnas.
Įstatymo pataisomis būtų įteisinami koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, kurie, įvedus karo padėtį, būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.
Pataisomis reglamentuojama jų sudarymo, atrankos, patikros, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka. Taip pat įstatymo pakeitimai apima komendantinių Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetų integravimą į valstybės gynybos planus.
„Esminis tikslas – sukurti platformą, instrumentą, kuris leistų piliečiui, norinčiam įsitraukti į valstybės gynybą, prie jos prisidėti ir rasti sau vietą. Siūlome sistemą, kuri liestų visuomenei įsitraukti“, – pažymėjo L.Kasčiūnas.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma reglamentuoti karo komendantūrų instituciją, kuri veiks karo padėties metu, numatomi papildomi karo komendanto uždaviniai, funkcijos.
„Komendantūros steigiamos teritorinės apsaugos vykdymui karo padėties metu, jos gali atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančiu darbų“, – pažymi A.Pocius.
Pasak A.Pociaus, karo komendantūra karo atveju būtų institucija, koordinuojanti pasipriešinimą vietos mastu, ir žmonės būtų nukreipti pagal jų pasirengimą, gebėjimus.
„Prasidėjus karui Ukrainoje išgirdome iš visuomenės daug klausimų: „O ką man reikėtų daryti, kur man reikėtų eiti?“. Atsakymas yra toks – visi kreipiasi į artimiausią komendantūrą arba artimiausią karinį dalinį, ir ten jiems bus pasakyta, ką jie galėtų daryti, kur jie galėtų būti panaudoti“, – kalbėjo A.Pocius.
Parlamentarai taip pat siūlo nustatyti, kad karo padėties metu ginkluotąsias pajėgas sudarytų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos bei Vadovybės apsaugos tarnybos rezervai – tai yra tų institucijų, kurios, įvedus karo padėtį, priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, rezervai.
Įstatyme taip pat siūloma plačiau reglamentuoti kontrmobilumo priemonių įrengimo galimybę. Pagrindinis tokių priemonių tikslas būtų stabdyti priešo pajėgų judėjimą ar priversti skirti papildomų laiko ar materialinių resursų joms pašalinti.
Pagal galiojantį įstatymą, karo padėties metu draudžiamas bet kokių politinių partijų, asociacijų ar jų padalinių steigimas. Siūloma numatyti išimtį, kad asociacijos galėtų būti steigiamos humanitarinės pagalbos teikimo tikslu.
