Atsižvelgdama į nepalankią epidemiologinę situaciją, Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti ribojimus, kurių būtų galima imtis, jei reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumas dėl COVID-19 pasiektų 240.
Vyriausybė siekia išvengti griežto karantino, tačiau tai priklauso nuo numatytų priemonių laikymosi ir viruso paplitimo.
„Siūlomos naujos priemonės galėtų sulėtinti viruso plitimą visuomenėje. Vyriausybė siekia išvengti griežto karantino, tačiau tai priklauso nuo numatytų priemonių laikymosi ir viruso paplitimo“, – rašoma dokumente.
Jame taip pat teigiama, jog „dideli žmonių susibūrimai, fizinio atstumo ir kitų nefarmacinių priemonių neužtikrinimas didina epidemiologinę riziką“.
Siūlomi tokie ribojimai:
-
Renginių draudimas, profesionalaus sporto renginiai be žiūrovų;
-
Prekybos ploto ribojimo didinimas iki 50 kv. m (svarstytina ar visiems, ar tik prekybos centrams);
-
Naktinių klubų, viešojo maitinimo įstaigų, nebūtinųjų prekių parduotuvių, laisvalaikio ir pramogų paslaugų uždarymas (arba darbo laiko ribojimas);
-
Nuotolinis darbas;
-
Nuotolinis ugdymas ir aukštasis mokslas;
-
Neformalaus ugdymo ribojimas;
-
Susibūrimų ribojimas.
Siūlomi ribojimai, jei užsipildys 215 lovų
Naujų ribojimų galėtų rastis ir tada, jei užsipildytų 215 reanimacijos lovų.
Tuomet būtų:
- ribojami renginiai;
- ribojamas prekybos plotas vienam asmeniui: prekybos vietoms su galimybių pasu vienam žmogui turėtų tekti 20 kvadratinių metrų ploto, prekybos vietoms be galimybių paso – 30 kvadratinių metrų;
- ploto ribojimas būtų taikomas ir teikiant paslaugas – vienam žmogui turėtų būti garantuojama 20 kvadratinių metrų;
- maitinimo įstaigose būtų privalomas ne mažesnis kaip 2 metrų tarpas tarp staliukų, kavinėje ar bare būtų galima tik sėdėti, o jos galėtų dirbti tik iki 24 valandos;
- būtų grįžtama prie nuotolinio darbo;
- viešuoju transportu būtų galima vykti tik sėdint;
- būtų ribojamas neformalus švietimas.
Jau anksčiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, jog COVID-19 pacientų skaičiui reanimacijose pasiekus apie 240 galėtų būti įvestas karantinas.
O ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, jog to siekiama išvengti.
„Mūsų pagrindinis tikslas – visomis įmanomomis priemonėmis išvengti bet kokių veiklų ribojimų – laiko ribojimų, maitinimo įstaigų ribojimų, renginių ribojimų. <...> Dėl to reikia, matyt, visą dėmesį sutelkti į prevencinius veiksmus“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdį kalbėjo ministrė.
Trečiadienį ministrų kabinetas aptarė, kokie ne tokie griežti ribojimai galėtų sugrįžti artimiausiu metu siekiant valdyti pandemiją. Apie tai – čia.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu reanimacijose nuo koronaviruso gydomi 144 pacientai. Iš viso ligoninėse – 1843 COVID-19 sergantys žmonės.
M.Stankūnas: padėtis vis dar sudėtinga
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas trečiadienį išreiškė pritarimą Vyriausybės ketinimams gausiau taikyti nefarmacines priemones valdant pandemiją.
Savo feisbuko paskyroje jis pasidalijo naujausia COVID-19 situacijos Lietuvoje apžvalga.
COVID-19 naujų atvejų skaičius (7 d. slenkantis vidurkis) buvo savo maksimumą šioje bangoje pasiekęs spalio 31 d. ir tada jo reikšmė „atsimušė“ į 2994 atvejų ribą, teigė M.Stankūnas.
Vėliau sekė mažėjimas iki praėjusio sekmadienio (11.07 d.), kai turėjome 2548 atvejus.
Šią savaitę jau stebime nuosaikų augimą.
Stacionarizavimo rodikliuose, pasak M.Stankūno, matomos lyg dvi išsiskiriančios tendencijos.
„Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) gydomų ligonių maksimumas buvo fiksuotas spalio 15–17 d., kai tuomet tokių ligonių šalyje buvo 161. Nuo to laiko matome pakritimą bei tam tikrą stabilizaciją.
Jau paskutines dvi savaites RITS gydomų ligonių skaičius svyruoja tarp 140–150 pacientų. Per paskutinę savaitę teko pabendrauti su gydytojais anesteziologais-reanimatologais, tai, jų nuomone, situacija sudėtinga, tik atrodo, kad nėra itin blogėjanti.
O COVID-19 gydymui skirtų lovų (išskyrus RITS) užimtumo maksimumas buvo pasiektas per Vėlines ir siekė 1830. Nuo to laiko matome sumažėjimą iki 1699 (vakar dienos duomenys)“, – rašė M.Stankūnas.
Mirčių nuo COVID-19 7 d. slenkantis vidurkis siekia apie 32, t. y. vidutiniškai nuo COVID-19 tiek miršta žmonių per dieną.
„Gerai tai, kad šis rodiklis kol kas nebedidėja ir net matoma mažėjimo tendencija. Pridursiu tiek, kad kol kas aukščiausia jo reikšmė buvo fiksuota per Vėlines ir siekė 36,29.
Palyginimui, priminsiu, kad visos mūsų pandemijos šio rodiklio rekordas buvo pasiektas 2020 m. gruodžio 30 d. ir tada siekė vidutiniškai 47,43 mirtis per 7 dienas, – analizavo M.Stankūnas.
Gerai tai, kad šis rodiklis kol kas nebedidėja ir net matoma mažėjimo tendencija.
– Šį pirmadienį ir antradienį (lapkričio 8 ir 9 d.) buvo fiksuotas neigiamas pandemijos pagreitis ir siekė atitinkamai –4 ir –1,4 proc. To nebuvo jau 126 dienas! Paskutinį kartą šio rodiklio neigiama reikšmė buvo fiksuota Mindauginių išvakarėse (liepos 5 d.)“.
„Dabar pristatyti skaičiai rodo sudėtingą epidemiologinę situaciją, kuri bent kol kas nerodo aiškios neigiamos tendencijos.
Tačiau šie skaičiai turėtų būti vertinami atsargiai, nes jų reikšmėms didesnės ar mažesnės įtakos turėjo „pakritusios“ testavimo apimtys. Pvz.: 2021 spalio 31 d. 7 d. atliktų testų vidurkis siekė nepilnai 22 tūkst., o 2021 m. lapkričio 6 d. jau tik 16 tūkst., o vakar dienos duomenimis, 7 d. testų vidurkis siekė apie 19 tūkst.
Tad labai tikėtina, kad sugrįžus buvusioms testavimo apimtis mes matysime ir didesnį atvejų skaičių.
Vis dar nežinome ir Vėlinių ilgojo savaitgalio poveikio. Jo „indėlis“ į epideminę situaciją turėtų pradėti ryškėti per artimiausias kelias dienas.
Lieka neatsakytas mokinių atostogų klausimas – ar jos padėjo „numušti“ sergamumo kreivę?
Taip pat lieka neatsakytas mokinių atostogų klausimas – ar jos padėjo „numušti“ sergamumo kreivę?
Atsakymo į šį klausimą be kitos savaitės nesužinosime. Tačiau jau dabar aišku (remiantis Lietuvos ir užsienio šalių patirtimi), kad nors vakcinacija ir išlieka pagrindiniu instrumentu suvaldant COVID-19 pandemiją, bet dabartinis mūsų vakcinacijos statusas nebus pakankamas veiksnys esmingai pakreipiant pandemijos kreivės kryptį artimoje perspektyvoje.
Todėl gausesnis nefarmacinių priemonių taikymas būtų sveikintinas žingsnis“, – teigė profesorius.
