Referendume būtų balsuojama dėl Konstitucijos pataisos, kuria iš pagrindinio šalies įstatymo būtų išbraukiamas draudimas turėti dvigubą pilietybę. Sąlygos jai gauti bei draudimai būtų nustatyti konstituciniame įstatyme.
Jame siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietis šios pilietybės nepraranda įgijęs Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, NATO bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijai priklausančių šalių pilietybę.
„Mes siūlome konstitucinį įstatymą, kuris numatys, kokias atvejais Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė darbo grupės vadovė Dalia Asanavičiūtė.
Konstitucinis įstatymas apibrėžtų, kad dvigubos pilietybės apribojimai būtų nustatyti pasirinkusiems europinės ir euroatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių pilietybę.
Tai būtų Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusių SSRS sukurtų politinių, ekonominių ir kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės.
Taip pat Lietuvos pilietis galėtų būti bet kurios kitos valstybės pilietis, jeigu atitinka bent vieną iš šių sąlygų: buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, išvykęs iki tos pačios datos, sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu.
Dvigubą pilietybę įgiję vaikai, jei antroji pilietybė būtų iš draudžiamo sąrašo, per trejus metus nuo pilnametystės, t. y. sulaukę 24 metų turėtų pasirinkti, kurios šalies piliečiu nori likti.
Pakeitimas – paprastesnis
Darbo grupės narė Agnė Širinskienė sako, kad naujai parengta Konstitucijos pataisos formuluotė yra paprastesnė, o daugybinės pilietybės sąlygų įvardijamas konstituciniame įstatyme būtų pakankamas saugiklis.
„Šį kartą buvo pasirinkta referendumui lankstesnė ir, sakyčiau, grakštesnė formuluotė, kuri galbūt balsuojantiems žmonėms bus daug suprantamesnė, o tos išimtys, kurias buvo planuojama nustatyti Konstitucijos tekste, planuojama iškelti į įstatymą“, – per spaudos konferenciją sakė A. Širinskienė.
Konstituciniam įstatymui priimti Seime reikia 71 balso „už“, o pataisoms priimti – 85 balsų.
„Konstitucinio įstatymo statusas leidžia turėti didžiulį saugiklį, kad tos išimtys nebus lengvai keičiamos, iš esmės jų pakeitimui reikėtų virš 80 Seimo narių balsų, o tokio plataus masto sutarimą išties nėra lengva surasti“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Darbo grupės narys Andrius Bagdonas teigė, kad išanalizavus praėjusio referendumo nesėkmes jau priimti tam tikri pakeitimai, palengvinantys referendumo organizavimą, pvz., paankstinta referendumo paskelbimo data, palengvinta galimybė registruotis lietuviams užsienyje.
A.Asanavičiūtė pažymėjo, kad registruojamas konstitucinis įstatymas dėl daugybinės pilietybės turėtų sulaukti neigiamos teisininkų išvados dėl prieštaravimo Konstitucijai, tačiau norima, kad jis būtų prieinamas susipažinti visuomenei.
Pasak A.Asanavičiūtės, prieštara Konstitucijai užprogramuota, nes įstatymas priderintas prie Konstitucijos pataisos, kuri būtų priimta tik referendume.
„Konstitucinį įstatymą mes esame nusprendę registruoti teisės aktų bazėje, aišku, (Seimo) teisininkų išvada bus neigiama, kadangi neatitinka Konstitucijos, bet mes norime, kad visuomenė ir spauda matytų tą įstatymą ir žmonės suprastų, su kuo eina referendumo formuluotė“, – sakė darbo grupės vadovė.
2019 metais neužteko balsų
Pagal dabar galiojančią Konstituciją, Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, taip pat, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.
2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau neužteko balsų tokiai nuostatai priimti.
D.Asanavičiūtė yra sakiusi, kad referendumo baigčiai įtakos turėjo ir tai, jog bandant visus ribojimus numatyti Konstitucijoje pataisos formuluotė buvo per daug sudėtinga.
Tąkart Konstituciją buvo siūloma keisti šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Referendumas dėl Konstitucijos pataisų daugybinei pilietybei įteisinti numatytas kartu su 2024 metų gegužę vyksiančiais prezidento rinkimais.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.