M.Danielė registracijai Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas pateikė pirmadienį.
Nurodoma, kad projekto rengimą paskatino kelios priežastys.
Pirma – Lietuvos išgyvenama demografijos krizė ir gyventojų skaičiaus mažėjimas.
„Remiantis „Eurostat“ duomenimis, prognozuojama, kad per kelis dešimtmečius Lietuvoje gyventojų skaičius sumažės iki 2 mln. Valstybė turėtų būti suinteresuota mažinti įstatyminius barjerus ir plėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų gavėjų skaičių, taip didinat naujagimių skaičių ir siekiant demografinio stabilumo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Nurodoma, kad, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nevaisingumas užima penktąją vietą tarp rimčiausių globalinių sutrikimų ir taip prisideda prie naujagimių skaičiaus mažėjimo.
Pažymima, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Be to, jų daugėja kasmet. Apie 1000 porų kasmet pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Pagalbinio apvaisinimo pagalba per metus gimsta apie 400 vaikų.
„Tačiau didinti šį skaičių, teikiant paslaugas platesniam Lietuvos piliečių ratui, stipriai riboja dabartinė įstatyminė bazė. Valstybė kelia gimstamumo didinimo tikslą, tačiau nevaisingos nesusituokusios poros ir vaisingo amžiaus vienišos Lietuvos moterys, kurios nori ir siekia susilaukti vaikų, pagalbinio apvaisinimo būdu to padaryti negali dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų.
-
Valstybės finansuojamu pagalbinio apvaisinimo būdu jau gimė per 780 naujagimių
-
Ištyrę dešimtis tūkstančių embrionų KTU mokslininkai įdiegė dirbtinio intelekto metodą, padėsiantį nevaisingoms šeimoms
-
Dešimt metų – tūkstančiai laimingų šeimų: kai nesiseka pastoti – specialistai siūlo pagalbą
-
Embriologė dr. Živilė Čerkienė: „Puiki žinia moterims, puoselėjančioms viltį pastoti“
-
Cezario pjūvį pasirinkusios nėščiosios baudžiamos? Piktinasi operacijos kaina ir mokamu komplikacijų gydymu
Esant tokioms demografinėms aplinkybėms ir mokslo pažangos teikiamoms galimybėms, yra akivaizdu, kad valstybė privalo sudaryti sąlygas susilaukti vaikų visoms to pageidaujančioms nevaisingoms partnerystėje gyvenančioms poroms ir vienišoms moterims“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Lygių galimybių užtikrinimas
Dar viena priežastis – lygių teisių į šeimos planavimą užtikrinimas. Šeimos planavimas – asmenų teisės laisvai ir atsakingai apsispręsti dėl vaikų turėjimo, jų skaičiaus.
„Teisė turėti, kurti šeimą įtvirtinta svarbiausiose tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Pertekliniai barjerai gauti vaisingumo priežiūros paslaugas, jų diferencijavimas neigiamai veikia nevaisingus nesusituokusius asmenis, vienišas moteris.
Valstybė turi skatinti ir remti šiuolaikinių šeimos planavimo metodų, kurių efektyvumas ir saugumas sveikatai yra pagrįstas medicinos mokslo įrodymais, taikymą visiems asmenims, nediskriminuojant nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų. Norint siekti mokslo pažangos visuomenės gyvenime ir sudaryti palankias gydymosi sąlygas pacientams, įstatyminė bazė negali tapti pretekstu stagnacijai“, – nurodo pataisų autorė M.Danielė.
Pabrėžiama, kad pagalbinio apvaisinimo procedūras nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims užtikrina daugiau nei pusė Europos Sąjungos valstybių.
2021 metų duomenimis, 16-oje Europos šalių pagalbinio apvaisinimo procedūros gali būti atliekamos ir vienišoms moterims, o 4 Europos šalyse – vienišoms moterims ribojama tik dalis procedūrų, pavyzdžiui, Bulgarijoje, Islandijoje (draudžiama embriono donorystė), Kroatijoje (draudžiama dviguba donorystė – donoro sperma ir donorės kiaušialąstė), Vokietijoje (draudžiama embriono donorystė ir dviguba donorystė – donoro sperma ir donorės kiaušialąstė).
Taip pat norint pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu užtenka gyvenimo kartu fakto ar notaro patvirtinimo. Todėl, M.Danielės nuomone, šiuo metu įstatyme įtvirtintas reikalavimas būti sudarius santuoką ar įregistravus partnerystę ne tik neatitinka tarptautinės praktikos, bet ir riboja asmenų teisę į sveikatos priežiūros paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, parlamentarės nuomone, įstatyme nebeturėtų likti registruotos partnerystės reikalavimo.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarp valstybių, kurios numato galimybę pagalbinio apvaisinimo paslaugas gauti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, yra ir kaimyninės Latvija ir Estija. Tai parodo, kad, mažėjant populiacijai Baltijos šalyse, valstybės imasi savo piliečiams mažinti įstatyminius barjerus, norint susilaukti vaikų.
Tokie įstatymų skirtumai lemia medicininį turizmą, kai Lietuvos piliečiai siekia paslaugas gauti kaimyninėse valstybėse. Medicininis turizmas lemia Lietuvos privataus medicinos sektoriaus investicijas užsienyje, o už paslaugas sumokamos Lietuvos piliečių lėšos papildo ne Lietuvos biudžetą“, – sakoma įstatymo pataisų aiškinamajame rašte.
Paslaugos – per 6 tūkst. asmenų
2020 metais pagalbinio apvaisinimo paslaugos PSDF biudžeto lėšomis suteiktos 6 269 asmenims (susituokusiems), išlaidos PSDF biudžetui sudarė 1 268 388 eurus.
Kiek tokiomis paslaugomis pasinaudotų nesusituokusių nevaisingų porų ar vienišų moterų ir kiek papildomai tam reikėtų lėšų, kaip pastebėjo M.Danielė, šiuo metu prognozuoti sudėtinga.
