„Ieškojome ir radome sprendimą, kaip, išlaikant fiskalinę drausmę, nedidinant savivaldybėms leistinų skolinimosi limitų, padėti joms padengti galimą nuosavų lėšų trūkumą, įgyvendinant ES finansuojamus projektus. Vienas iš būdų yra dotacijos, kurios bus teikiamos tik griežtai įvertinus jų poreikį“, ‒ pranešime spaudai sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pasak jo, skiriant dotacijas savivaldybėms, bus įvertintos jų pastangos pačioms spręsti nuosavų lėšų trūkumo problemą. Be to, gaudama dotaciją, savivaldybė įsipareigos pasiekti tam tikrus ekonominius rodiklius.
Dotacijos siekianti savivaldybė turės pagrįsti, jog dėl įstatymuose nustatytų skolinimosi limitų neturi galimybės daugiau skolintis, kad galėtų privalomai prisidėti prie ES lėšomis įgyvendinamų projektų finansavimo.
ES fondų lėšomis finansuojamuose projektuose savivaldybės turi užtikrinti vidutiniškai nuo 7,5 iki 15 proc. projektų nuosavų lėšų indėlį.
Valstybės paramos prašančių savivaldybių pajamos paskutiniais metais prieš suteikiant dotaciją turi didėti, o skolos lygis mažėti, projektams finansuoti konkrečiais metais savivaldybė skiria daugiau kaip 0,5 proc. atitinkamų metų savo pajamų.
Be to, savivaldybės įgyvendinamo projekto nuosavų lėšų indėliui trūksta ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų, savivaldybė turi dalyvauti energetinio efektyvumo skatinimo ir kitose programose, įgyvendinamose, naudojant finansines priemones.
ES fondų lėšomis finansuojamuose projektuose savivaldybės turi užtikrinti vidutiniškai nuo 7,5 iki 15 proc. projektų nuosavų lėšų indėlį.
Bendras numatomas savivaldybių nuosavo indėlio dydis pagal 2014–2020 metų veiksmų programos prioritetus sudaro 119 mln. eurų. Prognozuojama, kad per 2016 m. projektų finansavimui savivaldybėms prireiks apie 14 mln. eurų.
