„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2011 08 08

Šiurpios nelaimės laiminga pabaiga

Net ir tragiškos istorijos kartais baigiasi laimingai. Sprogus savadarbiui užtaisui, tuomet devyniolikametis Vaidas Ledžius neteko regėjimo. Ir tik po šešerių, tamsoje praleistų metų, Kauno klinikose sėkmingai atlikus dirbtinės ragenos įsodinimo operaciją, dabar jau dviejų vaikų tėvas, pirmą kartą išvydo savo sūnų ir dukrą.
Vytautas Jašinskas
Vytautas Jašinskas

„Ar mano istorija gali kuo nors pamokyti kitus? Nemanau. Nei mane sustabdė, nei kitus sustabdys. Yra ekstremalių pojūčių mėgėjų, kuriems reikalingas adrenalinas. Jie vis tiek darys tai, ką daro“, – liūdnai kalbėjo 24 metų mažeikiškis V.Ledžius.

2005 metais jis, tuomet dar Mažeikių politechnikos mokyklos moksleivis, pagal internete rastą instrukciją pasigamino bombą ir ją bandė susprogdinti. Savadarbis užtaisas sprogo greičiau nei jaunuolis tikėjosi. Pasekmės buvo tragiškos. Savarankišką gyvenimą pradedantis mažeikiškis smarkiai apdegė akis ir neteko regėjimo.

Buvo palaidojęs viltį

Po kelerių metų, vienai, šiek tiek mažiau nukentėjusiai akiai, buvo persodinta donoro ragena. Tačiau ji mažai padėjo. V.Ledžius galėjo skirti tik dieną nuo nakties. Pastato kontūrus vos vos įžvelgdavo iš 10 metrų atstumo, automobilio – iš 2 metrų.

Jaunas vyras neteko vilties kada nors vėl pamatyti savo artimuosius. Porą metų nesilankęs Kauno klinikose, Vaidas vis tik ryžosi vėl išsitirti akis. Ir Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas jam suteikė viltį – regėjimą padės atgauti keratoprotezas (dirbtinė ragena, pritvirtinta prie donoro ragenos).

Vos per pusantro mėnesio pavyko pasiruošti operacijai. Už Ligonių kasos skirtus 5 tūkst. JAV dolerių (apie 12 tūkst. Lt) buvo nupirktas ragenos protezas, gauta donoro ragena.

Šių metų birželį V.Ledžiui sėkmingai atlikta operacija. Dėkingas vyras iki šiol negali patikėti galintis savarankiškai orientuotis aplinkoje, matyti brangiausius žmones, džiaugtis nuostabiais vasaros vaizdais.

Prie vaizdų pratinosi savaitę

Po šešerių metų regėjimą atgavusiam vyrui iš pradžių matomas vaizdas nesisiejo su realiu pasauliu.

„Išėjęs į lauką matau takelį, tačiau nesuvokiu, kad juo reikia eiti. Vėl priprasti prie regėjimo užtruko apie savaitę,“ – įspūdžiais dalijosi V.Ledžius.

Vyras neranda žodžių nusakyti džiaugsmą, pirmą kartą savo akimis išvydus ketverių ir pusantrų metų amžiaus savo vaikus. Tiesa, dukra ir sūnus dar per maži, kad suprastų,  kokios svarbios permainos įvyko šeimoje.

Visiškai atsigavęs po operacijos vyras ketina vėl dirbti masažuotoju. Šią specialybę jis įgijo būdamas aklas.

Rūpestis visam gyvenimui

Operuotą akį reikės nuolat prižiūrėti, lankytis pas gydytojus, tačiau tai, V.Ledžiaus teigimu, antraeilis dalykas. Svarbiausia – atgautas regėjimas. Tiesa, jis visiškai neatsistatė, nes akis buvo labai smarkiai pažeista.

Skaityti, žiūrėti televizoriaus vyras negali. Nemato ir patamsyje. Akys bijos ryškios šviesos, todėl tamsūs akiniai tapo nuolatiniu palydovu.

Vienas keratoprotezo trūkumų – žiūrint pro jį matomas siauresnis vaizdas. Tačiau V.Ledžius jau negali palyginti savo dabartinio regėjimo su buvusiuoju – nebepamena, kaip matė iki šiurpios nelaimės.

Donoro ragena negelbsti

Ragena – išorinis permatomas akies sluoksnis. Jei jis susidrumsčia, žmogus netenka regėjimo. Įprastai tokiais atvejais padeda donoro ragena.

„Tačiau ne visais atvejais jas persodinus atstatome regėjimą. Gali būti atmetimo reakcija. Ji labiau išreikšta, jei anksčiau yra buvęs akies uždegimas. Beveik 100 proc., kad bus atmetimo reakcija, jei akis nudegusi termiškai arba chemiškai. Kai žinome, kad donoro ragena neduos ilgalaikio efekto, tinka dirbtinė ragena“, – aiškino prof. V.Jašinskas.

Nors operacija nėra techniškai paprasta, labiausiai prie jos sėkmės prisideda ne gydytojas, o pats pacientas. Žmogus turi būti labai motyvuotas, nes akį labai atidžiai prižiūrėti teks visą likusį gyvenimą – naudoti vaistus ir apsauginį lęšį, saugantį nuo infekcijos patekimo, taip pat reguliariai lankytis pas akių ligų gydytoją. Paciento amžius operacijos sėkmei įtakos neturi.

Tuo metu persodinus donoro rageną, tokios intensyvios priežiūros nereikia. O po kurio laiko, jei ragena gerai laikosi, pacientas net pamiršta, kad buvo operuotas.

Tik keturi atvejai

Pirmą kartą ragenos protezavimo operacija Lietuvoje buvo atlikta 2009 metais.

Kauno klinikose ją inicijavo JAV gyvenanti lietuvė akių chirurgė Ūla Višomirskytė-Jurkūnas, atvežusi į mūsų šalį tris Harvardo universiteto prof. Claeso Dohlmano dovanotus keratoprotezus.

Dabar jau garbaus amžiaus C.Dohlmanas yra vienas žymiausių ragenos ligų specialistų pasaulyje. Išėjęs į pensiją, visą savo laiką jis paskyrė keratoprotezo tobulinimui.

Anot V.Jašinsko, ragenos protezavimo operacijos pasaulyje atliekamos gana seniai – jau tris ar keturis dešimtmečius. Tačiau ilgą laiką jos būdavo labai sudėtingos, labai varginančios pacientus, nes būdavo atliekamos keliais etapais. Tobulėjant įrankiams, pačiam protezui, dabar viskas padaroma iš karto, vienos operacijos, kuri trunka apie pusantros valandos, metu.

Pirmąsias dvi operacijas Kaune atliko Ū.Višomirskytė-Jurkūnas, V.Jašinskas ir Paulius Rudalevičius. Iš viso jau yra atliktos keturios tokios operacijos.

Yra ir daugiau pacientų, kuriems atgauti regėjimą padėtų ragenos protezai, tačiau didžiausias trukdis – jų kaina. Keratoprotezas kainuoja kelis tūkstančius JAV dolerių. Ši suma įkandama ne kiekvienam, o Ligonių kasa pinigų kol kas skyrė tik vieno jų įsigijimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“