Pasak I.Gaučienės, socialiniame tinkle iniciatyva „Myliu siūti“ atsirado maždaug prieš trejus metus, o realios pamokos ir gyvi grupės narių susitikimai vyksta jau daugiau nei metus.
Pati Indrė siūti mėgo nuo vaikystės, tačiau moteris drabužius siuva tik savo šeimos nariams – siuvimas nėra jos pragyvenimo šaltinis. Susipažinti su šia veikla Indra kartu su bičiulėmis kviečia ir kitas moteris – ypač tas, kurios iki šiol su siuvimu neturėjo nieko bendra.
Į rengiamas pradedančiųjų siuvėjų pamokas susirenka maždaug po 15 moterų, o vos paskelbus pamokų laiką, visos vietos rezervuojamos akimirksniu. Kaunietė akcentuoja: mes nekalbame apie komercinį siuvimą, tik apie siuvimą savo ir savo šeimos poreikiams. Į pamokas renkasi net tos, kurios neskiria nei siūlių, nei siuvimo mašinų.
Tačiau netrukusios užsikrėsti iki šiol nepažinta liga, moterys jau po pirmosios pamokos drąsiai perka siuvimo mašinas ir pradeda labiau domėtis siuvimu.
„Norime moteris užkrėsti šia liga. Nemėgstu siūti pagal užsakymus, tačiau atradau kitą kryptį – man labai patinka siuvimo mokyti kitus. Visada moterims sakau, kad iš pradžių nepirktų siuvimo mašinų. Tačiau kai kurios iš karto jas perka drąsiai“, – sakė I.Gaučienė.
Siuvimo mašinos pirkimą Indrė lygina su automobilio pirkimu – kai, dar neturėdamas teisių, imi ieškoti automobilio. Tačiau tik pramokus važiuoti ir įgijus daugiau žinių, ateina supratimas ir apie tai, ko tau iš tiesų reikia.
Pasak Indrės, po pirmosios pamokos kaunietės siuvimu užsikrečia greičiausiai todėl, kad iš jos išeina nešinos savo siūtu drabužiu.
„Tos, kurios niekada nesėdėjusios prie siuvimo mašinos, iš karto pasiuva nesudėtingą drabužį. Bet jei pasirinktų netinkamą medžiagą, netinkamą modelį, gali nusivilti ir siuvimą pavadinti nesąmone. Todėl labai svarbu nuo pat pradžių pradėti eiti teisingu keliu. Tada, kai kuo puikiausiai pasiuva, išeina spindinčiomis akimis“, – pasakojo I.Gaučienė.
Be jokios reklamos socialiniame tinkle grupė „Myliu siūti“ užaugo net iki 40 tūkst. sekėjų. Pačią grupę įkūrė šiuo metu Anglijoje gyvenanti lietuvė, o Indrė prie jos veiklos prisijungė kiek vėliau.
Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį grupės moterys ėmėsi ir drabužių su tautine simbolika siuvimo.
„Surengėm konkursą. Moteris prisiuvo tiek, kad, atrodo, visa Lietuva turėtų vaikščioti su trispalvėmis“, – juokėsi I.Gaučienė.
Kodėl kaunietę nuo vaikystės lydi siuvimas, ji gerai nežino ir pati: „Randu net nuotraukas iš mokyklos, kai nuo galvos iki kojų yra mano siūti rūbai.“
Siuvimas, sako Indrė, visų pirma naudingas tuo, jog pats gali pasisiūti kokybišką drabužį, mat ypač pigesnių prekinių ženklų parduotuvėse jų kokybė yra prasta. Be to, pasiūti galima įdomesnį drabužį, nei jis yra parduotuvėje.
Išimtis, sako Indrė, dėvėtų drabužių parduotuvės, kuriose galima rasti ne tik kokybiškų drabužių, tačiau ir minčių bei idėjų. Be to, siuvimas yra kūryba – nuo pat drabužio idėjos iki įgyvendinimo.
Kaunietė sako, kad jos pomėgio negalima lyginti su fabrikuose dirbančių siuvėjų darbu. Mat moterys, dirbančios siuvimo įmonėse, retai kada moka pasiūti visą drabužį – paprastai jos yra išmokusios atlikti tik joms skiriamas siuvimo operacijas.
„Mes, siuvėjos, esame tarsi kaupikės. Pačios iš savęs juokiamės ir vadiname viena kitą siuvaholikėmis arba medžiaholikėmis. Tokią priklausomybę tikrai jaučiame. Tas, kurios prisijungia į grupę, senbuvės įspėja: vaikai bus nevalgę, namai – netvarkyti, o jūs sėdėsit ir siūsit“, – juokėsi I.Gaučienė.
Siuvimo pamokos ir panašūs bendraminčių susitikimai, pasak pašnekovės, skatina ir bendruomeniškumą. Moterys tokiems susitikimams turi išsinuomojusios patalpas, kurias vadina savo studija.
„Moterys ateina, atsiveda pažįstamas, drauges, giminaites. Pas mus būna smagu“, – sakė I.Gaučienė.
Pati Indrė labiausiai džiaugiasi atradusi širdžiai mielą veiklą. Būtent dėl šios priežasties ji sako nenorinti siūti pagal užsakymus – taip, sako, užmuštų meilę siuvimui. Tačiau siūti sau ar mokyti kitus – visai kas kita.
Moteris sako nei audinių skiaučių, nei drabužių negalinti išmesti į šiukšlių dėžę.
„Randi, kam tinka ir atiduodi. Esu pasiruošus pusę namų atiduoti, kiek prikaupta, jei žinočiau, kam tikrai to reikia“, – sakė I.Gaučienė.
