Dar penki prašymai buvo užsienio piliečių, kurių sutuoktinis ar sutuoktinė turi Lietuvos pilietybę. Komunikacijos specialistai atkreipia dėmesį, kaip lengva įaudrinti žmonių vaizduotę nebūtomis baimėmis – pabėgėlių, seksualinių mažumų ar užsienio priešo. Šiandien referendumo organizatoriai patys pripažįsta, kad Seimo priimti ribojimai per griežti ir juos reikėtų švelninti.
Nusipirko tik vienas danas
Iki 2015 m. lapkričio išduoti 9977 leidimai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tarp jų – vienas Danijos pilietis ir 5 sutuoktiniai, turintys užsienio pilietybę.
Referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams lydėjo diskusijos viešojoje erdvėje. Visuomenė buvo kviečiama neleisti išparduoti Lietuvos, išsaugoti protėvių krauju aplaistytą žemę, buvo žadama, kad Rusijai nebereikės net kariuomenės – ji galės Lietuvą įsigyti urmu.
Referendumas žlugo ir įstatymas, leidžiantis žemę pirkti užsieniečiams, buvo priimtas. Kiek tokių norinčių atsirado, 15min.lt pasiteiravo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT).
„Nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. NŽT išdavė 9977 leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Iš jų buvo išduoti leidimai vienam Danijos piliečiui ir 5 sutuoktiniams, turintiems užsienio pilietybę – Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Prancūzijos piliečiams“, – nurodoma tarnybos atsakymuose.
NŽT direktorės Daivos Gineikaitės teigimu, teisė pirkti žemę Lietuvoje užsieniečiams kol kas neįdomi: „Galime konstatuoti, kad kol kas užsieniečiai neskuba supirkinėti privačios žemės ūkio paskirties žemės. O tie būgštavimai prieš kelerius metus, kurie buvo priimant sprendimą leisti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje, – nepasitvirtino“.
Proga populizmui
Lietuvos politikoje ir visuomenėje apstu žmonių, kurie ieško progų pasireikšti. Jiems tinka bet kokios temos, – teigė M.Lapinskas.
Komunikacijos ir rinkodaros ekspertas, radijo laidų vedėjas Mindaugas Lapinskas 15min.lt teigė, kad žemės pardavimo klausimas buvo puiki proga įvairaus plauko veikėjams sulaukti įaudrintos visuomenės dėmesio:
„Lietuvos politikoje ir visuomenėje apstu žmonių, kurie ieško progų pasireikšti. Jiems tinka bet kokios temos. Viskas, kas yra aktualu ir dėl ko galima kelti triukšmą. Žemės pardavimas buvo smarkiai visuomenę poliarizuojantis klausimas, nes visuomenė bijo bet kokių pasikeitimų ir naujovių. Politikai ir kiti veikėjai pabandė šią temą nusičiupti ir prie jos pasišildyti.
Kilęs ažiotažas neturėjo nieko bendro su žemės pardavimu. Jis buvo susijęs tik su konkrečių asmenų noru pasireikšti. Panašią situaciją dabar matome su pabėgėliais. Tai yra dar viena tema, kuri visuomenėje kelia aršius ginčus.“
Pasak pašnekovo, žmonių smegenys yra linkusios apibendrinti informaciją ir labai dažnai visuomenei sunku suvokti tikrąjį problemos mastą.
„Žmonėms atrodė, kad leidus pardavinėti žemę užsieniečiams visa Lietuva bus išpirkta. Pabėgėlių atveju didelė dalis Lietuvos visuomenės galvoja, kad čia netruks suplaukti ordos, kaip kad rodo per televizorių.
Lygiai taip pat žmonės vertina ir, pavyzdžiui, seksualines mažumas. Jiems ima atrodyti, kad jų labai daug, nors iš tiesų tai gana nedideli skaičiai, kurie dideliame paveiksle didelio poveikio nedaro“, – teigė M.Lapinskas.
Nebrandi visuomenė
Žmogaus smegenys yra tingios ir jos linkusios apibendrinti informaciją.
Jo teigimu, tokiomis klaidinančiomis nuostatomis pasinaudoja radikalai ir marginalai, o skubotos išvados dažnai ne sumažina, o padidina problemą: „Tai yra nesubrendusios visuomenės požymis, kai į viską reaguojama taip jautriai. Jeigu Lietuvoje nusikaltėlis nušautų policijos pareigūną, tai tuoj pat atsirastų didelė dalis visuomenės, kuri pareikštų, kad pareigūnai turi būti geriau ginkluoti ir turėti teisę šaudyti įtariamuosius be įspėjimo. Ne dėl to, kad taip būtų teisinga, o todėl, kad taip žmonės reaguoja į aiškius simbolius.“
M.Lapinsko nuomone, dar vienas tokio neracionalaus ginčo pavyzdys yra pasiūlymas taikyti nulio promilių reikalavimą vairuotojams. Įvyksta kelios skaudžios nelaimės, kurios atsiduria pirmuose puslapiuose, ir pagal tai padaromas didžiulis apibendrinimas, o problemą siūloma spręsti primityviausiu būdu – draudimais.
„Žmogaus smegenys yra tingios ir jos linkusios apibendrinti informaciją. Jei portalo pirmame puslapyje yra neigiama informacija apie pabėgėlius, skaitytojas dažniausiai tai pritaiko visiems iš karto. Tai labai paplitęs reiškinys“, – sakė jis.
Nepasitikėjimas kursto baimes
Kai visuomenėje yra didelis nepasitikėjimas valdžia ir politikais, ši žiežirba krenta į gana sausą šieną.
M.Lapinsko teigimu, daug stereotipų ir nepagrįstų baimių visuomenėje formuojasi dėl paprasčiausio nepasitikėjimo valdžia: „Kai visuomenėje yra didelis nepasitikėjimas valdžia ir politikais, ši žiežirba krenta į gana sausą šieną. Tada įsiplieskia didelės liepsnos, bet jos dega neilgai.
Po kurio laiko visuomenė išsiblaivo, ima veikti racionalus protas ir imama galvoti, kad vilkas nėra toks baisus, kokį jį bandoma piešti. Beje, referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams rezultatai tai puikiai parodė. Sveiko proto visuomenėje pakako.“
Komunikacijos specialistas pabrėžė, kad su manipuliavimu susiduriame kiekvieną dieną. Kodėl parduotuvėse taip mirga per akcijas sumažintos prekių kainos arba kodėl prie kasų padėtos tam tikros prekės? Tik todėl, kad pirkėjas susidarytų tam tikrą įspūdį, čiuptų, griebtų, o grįžęs namo suprastų, kad nusipirkto daikto visai ir nereikėjo.
M.Lapinsko teigimu, didelė visuomenės dalis ne tik leidžiasi lengvai apgaunama, tačiau ir labai greitai pamiršta veikėjus, kurie jiems melavo: „Mes labai greitai užmirštame, kai mums meluojama, bet tai yra nepagydoma demokratijos liga. Jeigu nebus tų, kurie gąsdins žemės klausimais, tai bus tie, kurie gąsdins pabėgėliais, Rusija ar kitais dalykais.
Tai vyksta visose šalyse. Pasižiūrėkime į kaimynus. Lenkijoje prieš pusantro mėnesio rinkimuose laimėjo panašaus plauko veikėjai, dėl kurių dabar blaivytis pradėjusi tauta eina į gatves. Geriausiai tokius dalykus gydo laikas, viešos diskusijos ir kritiškas vertinimas. Visa tai apsaugo nuo ekstremalių šokinėjimų. Lietuvoje irgi referendumui surengti reikėjo laiko, kurio pakako žmonėms suvokti, ko verti tokie argumentai.“
Persistengė
Dabar net ir lietuviams sunku įsigyti žemės, nes reikia atitikti daug reikalavimų ir gauti leidimą, – sakė J.Panka.
Vienas iš referendumo rengėjų, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka 15min.lt paaiškino, kad užsieniečius nuo žemės pirkimo Lietuvoje sustabdė griežti ribojimai, nuo kurių dabar kenčia ir vietiniai ūkininkai.
„Tuo metu, kai vyko parašų rinkimas, nebuvo jokių saugiklių. Buvo palikta visiška laisvė žemę įsigyti bet kam. Kai surinkome parašus, Seimo nariai atsibudo ir ėmė svarstyti daug visokių suvaržymų. Mano galva, būtų užtekę vieno – pirkėjas turėtų mokėti lietuvių kalbą.
Atrodo, kad lietuvių kalbos žinios su žemės ūkiu nelabai susijusios, bet tai atfiltruotų žmones, kurie nenori sieti savo veiklos su Lietuva. Šis pasiūlymas buvo atmestas, tačiau buvo priimti kiti, gana griežti saugikliai, dėl kurių dabar spjaudosi net ir lietuviai ūkininkai.
Šiuo metu net ir lietuviams sunku įsigyti žemės, nes reikia atitikti daug reikalavimų ir gauti leidimą. Dabar Seimas svarsto įstatymo pataisas švelninti tuos saugiklius. Jei lietuviams sunku savo šalyje įsigyti žemės, tai ką jau kabėti apie užsieniečius“, – sakė jis.
J.Pankos teigimu, daug užsienio piliečių žemę Lietuvoje yra įsigiję per tarpininkus. Taip pat daug žemės yra įsigyta per įmones. „Neabejoju, kad užsienio juridinių asmenų, kurie pirko žemę, yra kur kas daugiau“, – nurodė pašnekovas.
Projekto „Anapus propagandos“ rėmėjas – Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
