Premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva sušauktame pasitarime aplinkos, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ministrai ir atsakingų institucijų atstovai pristatė su gaisro padariniais susijusius atliktus tyrimus, jų rezultatus bei rekomendacijas dėl trumpalaikių ir ilgalaikių padarinių šalinimo priemonių.
Žala dar neaiški
Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, pagal pateiktą oro taršos žemėlapį šeštadienį buvo paimti pieno mėginiai tyrimams iš visų ūkių, kuriuose yra daugiau kaip trys karvės. Papildomai – kontroliniai poėmiai buvo paimti ir iš tolimesnių teritorijų.
Lietuvoje atliekamų tyrimų preliminarių rezultatų tikimasi sulaukti trečiadienį ar ketvirtadienį. Vokietijoje ir Latvijoje atliekamų tyrimų rezultatų turėtų būti sulaukta per dešimt dienų.
„Kadangi buvo atlikti kelių ūkių tyrimai, vienas, kuris buvo artimesnis, – Miklusėnų – buvo geras pienas. Bet pieną parduoti toje zonoje yra uždrausta. Supirkėjams lygiai taip pat pirkti yra uždrausta“, – aiškino A.Palionis.
Pasak žemės ūkio ministro, yra patvirtintos skerdyklos gyvulių skerdimui.
„Nes tos medžiagos kaupiasi riebaliniame sluoksnyje, tai skerdimo metu veterinarija paims tyrimus ir tik po jų bus galima naudoti mėsą“, – sakė A.Palionis.
Nustačius, kad pieno tyrimai blogi, jo teigimu, kyla klausimas, ar bus galima toliau auginti šiuos gyvulius.
„Nes junginiai skyla labai ilgai, išsigimimų tikimybė yra labai didelė. Dvejus trejus metus auginti, melžti ir tą pieną pilti kad ir į tą patį mėšlą, o paskui vis tiek teršti savo dirvožemį tikrai nėra logikos“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Junginiai skyla labai ilgai, išsigimimų tikimybė yra labai didelė. Dvejus trejus metus auginti, melžti ir tą pieną pilti kad ir į tą patį mėšlą, o paskui vis tiek teršti savo dirvožemį tikrai nėra logikos.
Į oro taršos žemėlapį, kaip skaičiuojama, patenka 56 ūkiai.
A.Palionis svarstė, kad gali tekti išvalyti gruntą. Renkami duomenys, apie pasėtus žiemkenčius. Kaip sakė ministras, aliejinguose rapsuose taip pat kaupsis žalingos medžiagos.
„Yra virš 2 tūkst. ha žiemkenčių, tai rapsas sudaro virš 300 ha. Tai tyrimai bus daromi visuose“, – tikino jis.
Galėjo būti užterštos ir žuvys. Atlikus tyrimus Nemune, kaip teigė A.Palionis, cinko kiekis išbėgimo vietoje buvo padidintas. Tačiau kiek žemesnėje vietoje padidėjusio cinko kiekio vandenyje neužfiksuota.
„Išsamių tyrimų dar nėra, nes šie tyrimai ne tokie, kurie padaromi per vieną dieną“, – pabrėžė žemės ūkio ministras.
Jis patikino, kad, pagal Vyriausybės nutarimą, dėl gaisro patirti nuostoliai bus kompensuojami. Nors yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo kreiptis per 30 dienų, anot A.Palionio, Vyriausybė ketina prailginti šį terminą.
„Žemės ūkio ministerija dabar kreipsis raštu į Alytaus rajono savivaldybę dėl žalos rinkimo iš savo gyventojų, iš ūkininkų. Taip pat šiandien kreipsimės į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, „Ekoagros“, kad netaikytų sankcijų toje teritorijoje“, – akcentavo žemės ūkio ministras.
Klausiamas, kiek lėšų prireiks gaisro padarytai žalai kompensuoti, A.Palionis aiškino, kad tai kol kas sudėtinga pasakyti.
„Tikrai sudėtinga yra prognozuoti, nes dabar yra tik Alytaus rajono savivaldybė. Tai tas ūkis, pavyzdžiui, kur nustatytas užterštas pienas, yra apie 4–5 km nuo kitos savivaldybės. Dabar testiniai mėginiai yra paimti ir iš gretimų savivaldybių. Tai nustatyti tikslią žalą tikrai yra dar sudėtinga“, – komentavo jis.
Nuostoliai, kaip sakė A.Palionis, bus dengiami iš valstybės rezervo.
Padidėjusi tarša dioksinais
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika sakė, kad didžiausia rizika kol kas kyla dėl žaliavinio pieno.
Jis minėjo, kad praėjusią savaitę gauti pirmieji pieno tyrimų duomenys rodo, kad yra padidėjusi tarša dioksinais.
„Viename ūkyje, kaip jūs žinote, kuris yra turbūt apie 6 km į šiaurę nuo gaisro vietos, tarša dioksinais nustatyta aštuonis kartus didesnė nei norma. O pieno supirkimo punkte, kuris irgi yra į šiaurę nuo gaisravietės, ten, kur buvo vyraujantys vėjai ir taršos šleifas, ten žalio pieno tarša dioksinais 2,5 karto viršijo nustatytą normą“, – teigė D.Remeika.
VMVT vadovas sakė, kad kol kas ūkininkams pieną rekomenduojama pilti į mėšlavietes. Vėliau su aplinkos apsaugos agentūromis planuojama susitarti, ką daryti su tuo mėšlu, ar juo bus galima tręšti dirvožemį ir panašiai.
Pasak D.Remeikos, teršalai po truputį turėtų kauptis žemės ūkio gyvulių mėsoje: riebaliniame audinyje, kepenyse. Todėl nuo šiandien bus imami visų iš gaisro taršos paveiktų teritorijų skerdimui siunčiamų gyvulių mėsos mėginiai.
„Vadovaudamiesi Aplinkos apsaugos agentūrų duomenimis, ten, kur sklido tarša, mes apsibrėžėme tam tikras teritorijas, kur manome, kad yra didžiausia tarša, ir ten atrinkome daugiau kaip 50 mėginių. Atrinktas ir žaliavinis pienas, kaip žaliava, paėmėme šulinių tyrimus, želmenų tyrimus, daržovių tyrimus. Lauksime rezultatų“, – informavo D.Remeika.
Preliminarių tyrimų rezultatų tikimasi sulaukti ketvirtadienį.
Atrinktas ir žaliavinis pienas, paėmėme šulinių, želmenų, daržovių tyrimus. Lauksime rezultatų.
Trūksta aiškumo
Pasitarime Vyriausybėje dalyvavęs Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas aiškino, kad išgirdo racionalių minčių. Tačiau jis pabrėžė, kad nerimą kelia tai, jog trūksta aiškumo, nes tyrimų rezultatų dar yra labai mažai.
„Net ir į užsienio laboratorijas išsiųsta ir vietinės laboratorijos paėmę. Bet tam tikro žinybiškumo ir atsakymų dar labai mažai“, – kalbėjo jis.
A.Vrubliauskas informavo, kad pirmadienio popietę Alytuje susitinka vietos verslininkai, kurie gaisro metu nedirbo ir patyrė nuostolių. Jis teigė iš premjero S.Skvernelio išgirdęs pažadą, kad, pateikus reikiamus dokumentus, už žalą jiems bus atlyginta.
„Žinoma, vėlgi verslininkai visada nori daugiau, Vyriausybė siūlo mažiau. Tai čia, matyt, tam tikras sutarimas turės būti rastas ir objektyviai turės būti pasižiūrėta“, – aiškino A.Vrubliauskas.
Žinoma, vėlgi verslininkai visada nori daugiau, Vyriausybė siūlo mažiau. Tai čia, matyt, tam tikras sutarimas turės būti rastas ir objektyviai turės būti pasižiūrėta.
Kartu Alytaus rajono meras akcentavo, kad labai svarbu, jog nuostoliai būtų atlyginti ir nukentėjusiems ūkininkams.
„Kad būtų labai aiškus žinojimas ir dėl patirtų nuostolių, dėl neparduotos produkcijos ir ką toliau daryti iš tiesų. Ateina ir gyventojų eilė. Sveikatos apsaugos ministras pažadėjo dėl biomonitoringo. Dar, matyt, tiksliau detales žinosime vėliau: kiek asmenų bus pakviesta, kokie tyrimai, bet kad žmonės turėtų objektyvią informaciją, nes sveikata yra didžiausias turtas“, – kalbėjo A.Vrubliauskas.
Atliks biomonitoringą
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nurodė, kad, pagal naujausią informaciją, į gydymo įstaigas besikreipusių asmenų skaičius nėra išaugęs. Anksčiau skelbta, kad į medikus kreipėsi aštuoni žmonės.
„Didesnio augimo, matyt, jau tikėtis ir nebeverta, todėl kad gaisras iš esmės užgesintas, tų dūmų nebėra. Tai tikėtis daugiau ūmiai apsinuodijusių, matyt, jau nėra pagrindo. Dabar galime galvoti tik apie kažkokius atokiuosius reiškinius“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
Pasitarime, anot A.Verygos, kalbėta apie biomonitoringą. Planuojama, kaip jį atlikti, kad būtų galima įvertinti galimus atokiuosius reiškinius gyventojų sveikatai ir nuspręsti, ar ateityje reikėtų ką nors stebėti dėl tam tikrų ligų.
„Bet tą mes galėsime pasakyti jau labai tiksliai tik tada, kada turėsime aplinkos taršos rodiklius, tai yra žinosime kokios medžiagos. Tada mokslininkai pasakys, ko ieškoti žmogaus kūne, nes tai, kas yra aplinkoje, nebūtinai tą patį gali rasti ir pas žmogų kažkur, nes tie produktai skyla, metabolizuojasi – reikia žinoti, ko ieškoti. Bus atliktas biomonitoringas ir jau tada mes galėsime toli į priekį pasakyti, ką gyventojai turėtų daryti dėl savo sveikatos“, – nurodė A.Veryga.
Bus atliktas biomonitoringas ir jau tada mes galėsime toli į priekį pasakyti, ką gyventojai turėtų daryti dėl savo sveikatos.
Rekomenduoja nevalgyti daržovių ir vaisių iš užterštos zonos
Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, po to, kai nustatyta, kad apsinuodijęs smalkėmis nugaišo zuikis, daugiau informacijos apie gyvūnus, kurie būtų kritę dėl taršos, nėra.
Jis informavo, kad pirmadienį po pietų renkasi institucijų, turinčių vienokias ar kitokias laboratorijas ir galinčias atlikti tyrimus dėl augalų, žiemkenčių, pievų, dirvožemio, vandens užterštumo, atstovai.
Bus suplanuotas darbų planas ir mėginių ėmimas. Skaičiuojama, kad visi tyrimai turėtų būti baigti iki lapkričio 15 dienos.
Kol kas gyventojams nerekomenduojama naudoti geriamąjį vandenį, vaisius ar daržoves iš užterštos zonos.
K.Mažeika nurodė, kad degiosios atliekos iš gaisravietės padangų perdirbimo gamykloje greičiausiai bus išvežtos ir sudegintos pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ deginimo įrenginyje.
„Kalbant apie kitas – betono ir gumos – atliekas, tai bus sprendžiama. Kaip tik šiandien yra imami mėginiai ir bus sprendžiama, ar atrūšiuoti, ar visą tą masę talpinti būtent „Toksikos“ pavojingų atliekų sąvartyne“, – sakė aplinkos ministras.
Visa tai, anot K.Mažeikos, bus finansuojama iš valstybės rezervo.
„Aišku, tai nekris savivaldybei ant pečių, nes tai yra tikrai nemažos išlaidos. Dar jų dydis nežinomas, nes tikrai turi būti apskaičiuojama, kiek to kiekio bus ir kokie bus priimti sprendimai dėl betono luitų“, – pabrėžė jis.
Aišku, tai nekris savivaldybei ant pečių, nes tai yra tikrai nemažos išlaidos.
Gaisras gesintas daugiau kaip savaitę
Gaisras padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną. Degė 2 tūkst. kv.m. ploto sandėliai.
Penktadienį pranešta, kad po daugiau nei savaitės gaisrą pagaliau pavyko užgesinti.
Jo pasekmės žmonių sveikatai ir aplinkai gali būti labai skaudžios.
Gaisro metu degant padangoms, o vėliau joms smilkstant Alytaus apylinkėse užfiksuotas gerokai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis.
Alytaus mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija.
Specialistai jau nustatė, kad dėl degančių padangų paskleistos taršos nugaišo zuikis.
Neatmetama versija, kad jie galėjo nugaišti dėl taršos.
