Kalbėdamas apie statybų skaitmenizavimą Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas visų pirma pabrėžė, kad reikia pabandyto suvokti didžiulį planuojamų pokyčių mastą: „Keisis ne vienas kitas statybos procesas ar aspektas, o visi statybos organizavimo principai, pokyčių reikės ir daugelyje kitų labiau ar mažiau su statyba susijusių sričių.“
D.Gedvilas teigė, kad iniciatyvos vystyti skaitmeninę statybą Lietuvoje aktyviai ėmėsi pats statybos sektorius ir jame veikiančios asociacijos, tačiau didžiausią naudą iš to gaus valstybė ir valstybės ūkis. LSA prezidentas pridūrė, kad tikisi, jog prie šio proceso, kaip įprasta kitose valstybėse, prisidės ir Vyriausybė: „Daugelyje šalių yra būtent tokia praktika, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, pokyčių iniciatorė buvo būtent šalies Vyriausybė.“
LSA prezidentas pabrėžė, kad žengti skaitmeninės statybos link yra būtina ir norint išlikti konkurencingiems Europoje, reikėtų tai daryti sparčiau: „Skaitmeninės statybos link žengia visos pažangios pasaulio šalys, ji neabejotinai įsivyraus ir Lietuvoje – tai tik laiko klausimas, nes statybos be statinio informacinio modeliavimo (BIM) po kelerių metų yra beveik neįsivaizduojamos. Aktualiausias klausimas yra, ar ryžtingai ir drąsiai imamės pokyčių, ar nieko nedarome ir smarkiai rizikuojame likti autsaideriais.“
Aktualiausias klausimas yra, ar ryžtingai ir drąsiai imamės pokyčių, ar nieko nedarome ir smarkiai rizikuojame likti autsaideriais.
Pasak jo, jau dabar didžiausių valstybės projektų, tokių kaip atominės elektrinės, „Rail Baltica“, giliavandenio uosto statybos, įgyvendinime Lietuvos statybininkai, nenaudojantys BIM, yra tinkami tik smulkiems pagalbiniams darbams.
Nuo 2016 metų pagal Europos Sąjungos Viešųjų pirkimų direktyvos reikalavimus visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti BIM metodologiją. „Laiko liko nedaug, o darbų, kad tam pasiruoštume – itin daug“, – pridūrė D.Gedvilas.
Pokyčių pajus visi
LSA prezidentas neslėpė, kad statybų sektoriaus pokyčiai palies visas sritis ir tam visi turi pasiruošti: „Visi statybos proceso dalyviai turės įprasti dirbti kitaip, reikės keisti viešųjų pirkimų procedūras, valstybės registrų sistemą, būtini pokyčiai rengiant statybos specialistus aukštosiose ir profesinėse mokyklose ir t.t. Apie skaitmeninę statyba tikrai išgirs visos Lietuvoje veikiančios ministerijos, visos šalies savivaldybės.“
D.Gedvilas teigė, kad statybų skaitmenizavimo iššūkių bijoti tikrai nereikia, aišku, tai pareikalaus darbo, tačiau ir naudos iš to gaus visi: „Skaitmeninės statybos naudą pajus tiek valstybė, tiek statybininkai, tiek užsakovai ir šalies gyventojai, nes pokyčiai lems viešųjų pirkimų skaidrumą, naujų darbo vietų atsiradimą, skatins inovacijas, didins konkurencingumą, patikimesnį investicijų planavimą, net apie 30 proc. mažins statybos projekto gyvavimo ciklo sąnaudas, užtikrins geresnę kokybę, mažesnį statybos projekto pakeitimų skaičių, daugiau laiku įgyvendintų projektų ir pan. Akivaizdu – tai naudinga visoms sritims.“
Skaitmeninės statybos naudą pajus tiek valstybė, tiek statybininkai, tiek užsakovai ir šalies gyventojai.
Iliustruodamas statybininkų darbo pokyčius D.Gedvilas teigė, kad netrukus bus įprasta statybos aikštelėje darbininką matyti su planšetiniu kompiuteriu rankose – ir jis jame tikrai ne žaidimus žais. LSA prezidentas neabejojo, kad šių laikų privalumą – informacijos prieinamumą, būtina išnaudoti ir statybos sektoriuje. „Pažiūrėkime, kaip mūsų gyvenimus pakeitė išmanieji telefonai, kaip naujos technologijos pakeitė mediciną, prekybą ar kitas sritis. Neišvengiamai keisis ir statyba – ji taps greitesnė, saugesnė, taupesnė, skaidresnė. Tereikia suprasti, kad siekiami pokyčiai statyboje nėra mokslinė fantastika, o labai artima realybė, kuriai turime pasiruošti“, – kalbėjo LSA prezidentas.
Nestovime vietoje
Lietuva statybų skaitmenizavimo patirties ketina semtis iš šalių šią sritį vystančių dideliais tempais, tai – Didžioji Britanija, Danija, kitos Skandinavijos šalys. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ yra užmezgusi ryšius su minėtomis valstybėmis, jos palaiko Lietuvos siekius ir dalijasi reikiama informacija. „Šios šalys ilgai ir kartais neišvengdamos klaidų vystė skaitmeninę statybą, tačiau pokyčių reikalingumu neabejoja. Tuo tarpu Lietuva turi pranašumą – gali mokytis iš labiau pažengusių valstybių patirties, pritaikyti sėkmingus principus, gali „neišradinėti dviračio“ ir taupyti laiką“, – bendradarbiavimo privalumus vardijo D.Gedvilas.
Skaitmeninės statybos vizija – visavertė Lietuvos skaitmeninės statybos integracija į Europos statybos pramonės rinką, bendradarbiaujant verslui, mokslui ir valstybei, teigė LSA prezidentas. Pasak jo, itin svarbus žingsnis buvo žengtas šių metų kovo mėnesį, kai 13 statybos sektoriuje veikiančių asociacijų įkūrė viešąją įstaigą „Skaitmeninė statyba“. Jau parengti svarbiausi dokumentai šios įstaigos veiklai vykdyti – trumpalaikės veiklos gairės iki 2015 m. kovo 30 d. ir ilgalaikės gairės iki 2020 m.
Tuo tarpu Lietuva turi pranašumą – gali mokytis iš labiau pažengusių valstybių patirties, pritaikyti sėkmingus principus, gali „neišradinėti dviračio“ ir taupyti laiką.
„Be to, subūrėme skaitmeninės statybos vystymo komandą, kurią sudaro 94 statybos, IT, mokslo ir švietimo specialistai, valdymo institucijų atstovai. Žmonės yra suskirstyti į darbo grupes, dirbančias prie svarbiausių BIM vystymo temų. Darbo grupių susirinkimai, viešosios įstaigos dalininkų susirinkimai vyksta reguliariai ir intensyviai, vietoje tikrai nestovime. Rezultatai labai priklausys ir nuo valstybės, ir nuo ES paramos. Suprantama, kad tokie dideli pokyčiai negali įvykti ir be didelių, tačiau būtinų investicijų“, – apie dabartinę veiklą pasakojo D.Gedvilas.
LSA prezidentas teigė, kad Lietuva ir kaimyninės šalys yra panašiame statybų skaitmenizavimo lygmenyje, todėl labai svarbus ir regioninis bendradarbiavimas: „Bendras darbas kuriant statybų klasifikatorius ir kitas svarbias skaitmeninės statybos dalis bus ypač svarbus sėkmei. Bendradarbiavimui plėtoti šį mėnesį rengiame regioninę konferenciją.“
D.Gedvilas vylėsi, kad tęsiant dialogą su įvairiomis valstybės institucijomis abejojančių pokyčių būtinumu liks vis mažiau ir Lietuva sėkmingai žengs statybų skaitmenizavimo keliu.
Aplinkos ministerija pabrėžia, kad visos statybos turi būti vykdomos laikantis įstatymuose numatytų reikalavimų ir suderinus su specialistais bei reikiamomis institucijomis. Būtina kelti vis didesnius reikalavimus statybos darbų kokybei, nes tai padeda užtikrinti žmonių, aplinkinių teritorijų, gamtos, kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų saugumą.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
