„Žygaičių istorija turtinga. Mūsų miestelis įsikūręs netoli Jūros upės. Jos šiaurinis krantas buvo labai tinkamas lietuvių tvirtovėms. O šalia, Prūsijoje, buvo įsitvirtinę kryžiuočiai. Tarpas, kuriame mes gyvenome, buvo karo laukas. Nuo XIV a. čia susiformavo mišri bendruomenė, kurioje buvo jotvingių, kuršių, prūsų. Žygaičiuose žemaičiavimo neišgirsite, bet mūsų kalboje daug prūsiškų, vokiškų sąvokų. Vėliau septyni kilometrai nuo Žygaičių buvo demarkacinė linija, už kurios Mažoji Lietuva“, – pokalbį su 15min.lt pradėjo Žygaičių bendruomenės „Žygava“ pirmininkas Jonas Nairanauskas.
Verda aistros
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Jonas Nairanauskas |
Bendruomenės pirmininko žodžius patvirtina pirmasis susitikimas su vietos gyventojais Žygaičių seniūnijoje. Vidury dienos daugiau kaip trisdešimt ūkininkų, mokytojų, seniūnaičių susirinko pasidalinti savo bėdomis. Plakatais nukabinėtos salės sienos. Priekaištai valdžiai, gręžinius ketinantiems gręžti verslininkams, žiniasklaidai. „Žemaičiai – žmonės santūrūs, bet ambicingi. Jei žemaitį užgausi, tai jis tikrai nenusileis“, – kraštiečius apibūdino J.Nairanauskas.
Žygaitiškiai turi ką prarasti. Didelė bendruomenės dalis ūkininkauja - augina gyvulius. Seniūnijoje ne vienas ekologinis ūkis, daug karvių fermų. „Gyvuliams būtinas geras vanduo ir neužterštas pašaras. Kas gali pasakyti, kas bus su mūsų vandeniu, jeigu prasidės skalūnų gavyba“, – nerimo neslėpė bendruomenės atstovė Ligita Paldavičienė.
Šiandien Žygaičiuose kone kiekvienas sutiktas žmogus gali paaiškinti, kas yra skalūnų dujos, kaip jos išgaunamos ir kokie pavojai aplinkai kyla. Internete rasta informacija ir vaizdo įrašai keliauja iš rankų į rankas. Jos patikimumu niekas neabejoja.
Knygnešių kraštas
„Kontrabanda vieną kartą išgelbėjo tautą. Kontrabandininkai nešė knygas. Tam, kad organizuotum kontrabandą, taip pat reikia proto ir verslumo", - sakė Žygaičių bendruomenės vadovas Jonas Nairanauskas.
Ne paslaptis, jog netoli sienos su Rusija gyvenantys žmonės dažnai kaltinami nelegaliu prekių gabenimu. „Kontrabanda vieną kartą išgelbėjo tautą. Kontrabandininkai nešė knygas. Čia buvo vienas pirmųjų knygnešių maršrutų. Tam, kad organizuotum kontrabandą, taip pat reikia proto ir verslumo. Taip, tai šešėlinė ekonomika, tačiau žmonės priversti taip elgtis“, – sakė J.Nairanauskas.
Žygaičių gyventojai mena savo istoriją ir tai jaučiasi vos atvykus į miestelį. Jo centre XVII a. pradžioje pastatyta bažnyčia. Visai šalia Žygaičių gimnazijos pastatas, kultūros namai. „Žygaičiuose gyvena daug jaunų ūkininkų. Žmonės iš čia nevažiuoja“, – 15min.lt sakė Žygaičių seniūnaitė Jolanta Vaitekienė.
Gyventojų teigimu, vietos bendruomenės stiprėti pradėjo nuo 2005 m. Žmonių pastangomis buvo statomi pastatai, tvarkomi keliai, pradėjo veikti saviveiklos kolektyvai. „Galbūt todėl mus kaltina „Gazpromo“ interesų atstovavimu. Žmonėms sunku patikėti, jog mes patys galim būti taip gerai organizuoti“, – dėstė „Žygavos“ pirmininkas.
Karti patirtis
Į energetinius projektus vietos gyventojai žvelgia itin jautriai. Žmonės ne kartą nukentėjo nuo gamtos nepaisančios valdžios užmojų, apsukrių verslininkų ar net pavojingas statybas pradėjusios kaimyninės valstybės.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Užbetonuotas gręžinys Žygaičiuose |
Įvažiuojant į Žygaičius pakelėje lengva pastebėti užbetonuotą gręžinį, kuris buvo išgręžtas dar sovietiniais laikais. Spygliuota viela ir surūdijusi lentelė byloja, kad naudingų išteklių šiame krašte ieškota ne kartą. „Dabar atsiranda daug senų geologų, kurie prisimena, kaip darė gręžinius. Šiame krašte jų daryta tikrai tankiai. Klausimas, kodėl nesinaudojama jau sukauptais duomenimis, o norima gręžti vėl“, – stebėjosi J. Nairanauskas.
Jau nepriklausomos Lietuvos metais žmonės savo kailiu patyrė, ką reiškia verslo siekis uždirbti kuo daugiau nepaisant vietos gyventojų interesų. Apsukrūs veikėjai supirko nedidelius žemės sklypus šalia elektros tinklų ir ėmėsi vėjo jėgainių statybų. Tai, kad aplink tokius statinius gyvenančių žmonių turtas nuvertėjo, o gyvenimo sąlygos tapo žymiai prastesnės, jėgainių savininkams buvo nė motais.
Dar vienu pavojaus šaltiniu artimiausiu metu gali tapti statoma Kaliningrado atominė elektrinė. Tauragės rajoną ir numatytą elektrinės vietą skiria mažiau nei 30 kilometrų. „Mūsų savivaldybės teritorija patenka į apsauginę Kaliningrado atominės elektrinės zoną. Įsivaizduokite, kas atsitiktų nelaimės atveju“, – 15min.lt teigė Tauragės rajono savivaldybės narys Raimondas Matemaitis.
