Pernai vasario pradžioje „Grinda“ skelbė, kad atliks eksperimentą – šaligatvius barstys ne druska, o kavos tirščiais, kurie vėliau taps trąša miesto želdiniams.
Galimybių žaliavai matė
„Kavos tirščiai, tiesą sakant, yra puiki alternatyva šaligatvių ar laiptų barstymui smėliu: kadangi kavos tirščiai dažnai naudojami kompostui, šaligatvių barstymui panaudotų tirščių pavasarį nė nereikėtų surinkti ir išvežti kaip sąšlavų – jais galima čia pat patręšti miesto želdinius“, – rašoma „Grindos“ paskelbtame pranešime.
Mieste atsirado ir keletas dėžių, į kurias, kaip tikėtasi, bus suberiami tirščiai. Tiesa, pildėsi jos labai vangiai, nors tikėtasi kitaip.
„Pora skambučių šen, pora skambučių ten – ir sprendimas rastas: keli konteineriai, skirti smėlio ir druskos mišiniui, jau stovi prie populiarių sostinės kavinių Gedimino prospekte, Totorių ir Vokiečių gatvėje. Barista kavos tirščius subers į ne į šiukšliadėžę, o į tam skirtą konteinerį; šaligatvius prižiūrinčių įmonių darbuotojai kava pabarstys šaligatvius ir Lukiškių a. takus.
Dar nežinia, kaip viskas pavyks – bet toks kūrybingas jau panaudotų medžiagų pritaikymas gali būti stiprus postūmis žiedinės ekonomikos link. Jei šis nedidelis eksperimentas pasiteisins – Vilniaus miesto savivaldybė į šią iniciatyvą galės įtraukti ir kitas sostinės kavines, o per metus sukauptas kavos tirščių kiekis gerokai sumažins miesto poveikį žaliajai aplinkai“, – feisbuke rašė įmonė „Grinda“.
Bėdų – ne viena
Graži ir ekologiška idėja „kūnu“ taip ir nevirto – jos metines ta pati „Grinda“ ir prisiminė, taip pat feisbuke paaiškindama, kodėl toliau naudoja druską, o ne kavą.
„Prieš metus buvo kilusi idėja Vilniaus šaligatvius (dėl gatvių ir tąkart abejota) barstyti kavos tirščiais.
Ekologiška, tvaru, nauja, BET, prasisukusi pro visus žiniasklaidos kanalus, idėja ir liko tik idėja. Na, nepaisant to fakto, kad vieną kartą (pabandymui) Lukiškių aikštės takeliai buvo nubarstyti ne smėlio ir druskos mišiniu, o kavos tirščiais.
Kavos tirščiai tikrai galėtų pretenduoti tapti alternatyva šaligatvių ar laiptų barstymui smėliu, bet dar negreitai. Taigi, su kokiomis bėdomis susidūrėme?“ – rašo „Grinda“ ir pateikia tų bėdų sąrašą.
Visų pirma tai žaliava: „Kad galėtų būti tinkamai naudojami, kavos tirščiai turi būti visiškai sausi (kad nepelytų). Deja, iš kavinių tinklų gaunami tirščiai turi per daug likutinės drėgmės, o džiovinimo įrangos ar hermetiškų sandėlių šiuo metu nėra.
Logistika: Pernai kalbėjome apie tai, kad patys kavinių tinklai galėtų surinkti tirščius. Smagu būtų visiems, tik ne pačioms kavinėms, nes, suprantama, tai reikštų ir papildomus kaštus, ir kitus rūpesčius.“
o ir dėl pritaikymo problemų kilo: „Čia minusų daug. Tirščiai sniego netirpdo, o tik sumažina slidumą. Paslydus, ne tik gali užsigauti, bet ir rūbus išterlioti.
Taip pat dangos nuo tirščių keičia spalvą (kas šiaip nėra labai didelė problema – rusvo atspalvio batika dekoruotos šaligatvio plytelės gal būtų netgi labai įdomu). O jei rimtai, rudi plėmai mieste – ne visų skoniui.
Beje, itin smulki tirščių frakcija (gerokai smulkesnė nei smėlio) reikštų papildomą taršą kietosiomis dalelėmis. Barstomo smėlio miestas palaipsniui atsisako būtent dėl šios priežasties.“
Tad visa tai ir buvusios priežastys, kodėl plačiai nuskambėjusi idėja netapo realiu sprendimu. Tačiau, kaip teigia „Grinda“, esama ir gerų dalykų po šios istorijos – miestas sudarė galimybė kavos tirščius atiduoti kompostuoti.
