Pasisakymus suskirstėme į tris dalis – pasisakymai apie vidaus politiką ir ekonomiką, pasisakymai apie užsienio politiką ir krašto apsaugą bei pasisakymai apie save ir su juo pačiu susijusius klausimus.
Apie vidaus politiką ir ekonomiką
„Tas begalinis gyrimasis, kad BVP augimo tempais Lietuva pirmauja Europoje, yra absurdo dramos vertas, nes atskirtis didėja. Dvidešimt nuošimčių turtingiausių ir dvidešimt nuošimčių vargingiausių – skirtumas jau 7 kartai, o kai prieš kelerius metus dar buvo 5 kartai“. (Pasisakymas rinkimų programos pristatyme, 2019 m. vasario 2 d.).
„Vieno dalyko mes nedarysime – mes neieškosime priešų. Ir dėl to mes nugalėsime.“ (Pasisakymas rinkimų programos pristatyme, 2019 m. vasario 2 d.).
„Lietuvos atgimimas įmanomas tik visus rajoninius centrus pavertus gyvybingais. O jie visi yra depresiniai ir depopuliaciniai.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
„Pirmiausia aš vis dėlto ekonomistas. Kaip ir tie mūsų žinomieji, esu baigęs tą patį fakultetą. Išsistudijavęs pamatus bent jau kapitalo, tai tikrai. Karlą Marxą skaičiau net du kartus pirmąjį tomą ir žinau, kas yra kapitalas." (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2018 m. lapkričio 20 d.).
Karlą Marxą skaičiau net du kartus pirmąjį tomą ir žinau, kas yra kapitalas.
Apie žiniasklaidą
„Lietuva yra valdoma žiniasklaidos erdvės. Žiniasklaida yra patyčių erdvė. Tautos atstovų korpusas yra įbaugintas žiniasklaidos ir jos spaudimo. O žiniasklaida yra globalistinė. Yra tyčiojamasi iš lietuvių kalbos.“ (Pasisakymas kandidatų debatuose VU, 2018 m. gruodžio 2 d.).
Apie teisėsaugą
„Korporacijų įtaka teisėsaugai turi būti mažinama, griežtinant prokuratūros sistemą. Antikorupcijos ir teisėsaugos Lietuva.“ (Pasisakymas kalbos metu, 2018 m. rugsėjo 17 d.).
Apie švietimą
„Nuo švietimo viskas prasideda, nuo „Dainų dainelės“. „Dainų dainelėje“ apskritai reikia uždrausti dainuoti angliškai. O dabartinė švietimo ministrė (Jurgita Petrauskienė, – red. past.) yra siaubas.“ (Pasisakymas apsilankymo Tauragėje metu, 2018 m. lapkričio 23 d.).
„Šiandien regime absoliučią katastrofą – ir kultūros ministrė..., na, nesakysiu, ir švietimo ministerijoje nežinia, kas darosi. Mokytojai nakvoja, dar kiek ir bus Maidanas“. (Pasisakymas kandidatų debatuose VU, 2018 m. gruodžio 2 d.).
„Vieną ministeriją (Švietimo ir mokslo, – red. past.) reikia išimti iš elito dalykų. Tegu elitas, partijos, kurios laimėjo rinkimus, dalijasi trylika ministerijų, o ši ministerija yra atiduodama švietimo bendruomenei – 45 tūkst. švietimo darbuotojų (...) teikia ministrų kandidatūras.“ (Pasisakymas kandidatų debatuose VU, 2018 m. gruodžio 2 d.).
Apie vaikų teises
„Manau, kad kalbant apie vaikų auklėjimą reikia pašalinti smurto sąvoką, nes dabar su ta smurto sąvoka jau „išvažiavo iš krantų“, tapo fantazijos sritimi. Balsą reikia pakelti, tai jau dabar laiko smurtu. Tai yra visiška nesąmonė. Apskritai manau, kad vaikas turi jausti, kad yra fizinė riba, kurios jis negali peržengti. O kaip ta riba nustatoma – čia kiekvienoje šeimoje asmeniškai. Ir aš manau, kad kaip negalima kištis į vyro ir moters santykius šeimoje, tai ir į vaikų auklėjimą negalima kištis, nes normalioje šeimoje visko yra.“ (Interviu delfi.lt)
Manau, kad kalbant apie vaikų auklėjimą reikia pašalinti smurto sąvoką.
„Seimui būtina nustatyti aiškią poziciją dėl tarptautiniu mastu kritikuojamos, vaikų ir šeimų teises pažeidžiančios norvegiškos praktikos. Lietuvai ji nepriimtina ir kosmetiškai pakeista tokia tvarka Lietuvos šeimoms nieko gero neduos, nepaskatins gimdyti ir auginti vaikų, nesukurs piliečiams saugumo.“ (Citata iš pranešimo spaudai, 2018 m. lapkričio 25 d.)
„Tiesos momentas slypi tame, ar pagaliau politikai imsis veiksmų, kad Lietuvai būtų grąžinti Norvegijoje ir Švedijoje pagrobti jos piliečiai, ar pareikalaus moralinės žalos atlyginimo pagrobtų Lietuvos vaikų tėvams. Nutylėti šių dalykų nepavyks.“ (Citata iš pranešimo spaudai, 2018 m. lapkričio 25 d.)
Apie miškų kirtimus
„Žmonės išsirinko valdžią, ant kurios vėliavų užrašyta „žalieji“, kurie kalbėjo apie Lietuvos gamtą ir jos išsaugojimą, kėlė ekologijos problemas ir žadėjo sprendimus. Ministru tapo žaliasis, partijos ir Vyriausybės programoje įsipareigota mažinti plynuosius miškų kirtimus. Apie tai žmonės skaitė, svajojo, pritarė. O kas atsitiko? Plynieji kirtimai ir toliau buvo vykdomi didžiuliu mastu. Ir nuspręsta juos ne mažinti, o dar, jau kažkelintą kartą sekančiam penkmečiui padidinti. Valdžios apgavystė ir melas seniai jiems akių nedrasko – taip juk įprasta, ar ne?“ (Publikacija 15min „Labanoras. Pradžia“, 2018 m. lapkričio 18 d.)
Apie dvigubą pilietybę
„Nėra globalios Lietuvos. Globali Lietuva išnyks tą pačią akimirką, kai išnyks Lietuva čia. (…) Griežtas ne globaliai Lietuvai. Griežtas ne dvigubai pilietybei.“(Pasisakymas kalbos metu, 2018 m. rugsėjo 17 d.).
„Juk akivaizdu, kad likusieji Tėvynėje atsisakė išvykti, gauti kitą pilietybę ir gyventi su keliais pasais kišenėje. Keistuoliai, ar ne? O juk būtų naudinga turėti kelis pasus, sakote Jūs (kreipiamasi į Ramūną Karbauskį, – red. past.). Dėl viso pikto. Jeigu, tarkime, Tėvynė, pražus. Tad visi Jūsų ir Jūsų aplinkos drauge su opozicija viešai skleidžiami išvedžiojimai ir pseudopatriotiškos emocijos apie mistinius lietuvių ryšius per fiktyvią pilietybę, t.y. įdiegus daugybinę pilietybę išsivadės.“ (delfi.lt publikuotas viešas laiškas R.Karbauskiui, 2018 m. rugsėjo 12 d.)
Apie Seimą
(Apie tai, kaip vertina Seimo veiklą) „Daugiau neigiamai negu teigiamai, deja“. (Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie istorinę klaidą
(Apie Vytauto Landsbergio išrinkimą Aukščiausiosios Tarybos pirmininku 1990 m. kovo 11 d.) „Padaryta neatitaisoma klaida. Didžiojoje politikoje, kai istorijos vyksmą įsitraukia visa tauta ir absoliuti gyventojų dauguma, negalima nepaisyti paprastų žmonių valios. (…) Nerimo objektas akivaizdus – Aukščiausiosios Tarybos pirmininko figūra. Jau prieš rinkimus buvo aišku, kad V. Landsbergis teturi galbūt tik pusę to populiarumo tarp Lietuvos gyventojų, kokio yra sulaukęs A. Brazauskas. Tai buvo ne kartą skelbta spaudoje, tą rodė autoritetingiausi sociologiniai tyrimai. Tačiau V. Landsbergis turėjo Sąjūdžio lyderio vardą, o Sąjūdis – nepalyginamai aukštesnis autoritetas mūsų žmonėms negu LKP. Taip egzistavo milžiniškas prieštaravimas, kurio nebuvo galima nepaisyti ir kurį reikėjo labai atsargiai spręsti. (…) Įsivaizduoju, kad galėjo būti taip: likus dviem kandidatūroms Aukščiausiosios Tarybos pirmininko postą, V. Landsbergis padėkoja deputatams už pasitikėjimą ir korektiškai atsisako savosios, siūlydamas (o gal net prašydamas) balsuoti už konkurentą, sau paprašydamas pavaduotojo vietos. Būtų laimėta labai daug.“ (Straipsnis „Lietuvos ryte“ „Istorinė klaida“, 1990 m. kovo 15 d.)
(Apie tai, kodėl rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą nenorėjo pats konkuruoti su Algirdu Brazausku) „Pirmiausiai jo (A.Brazausko, – red. past.) reikėjo Maskvoje. Ten Brazauskas vykdė pilnąją Sąjūdžio programą, darė viską, ko mes iš jo tikėjomės, buvo pakeleivis ir kovų bendražygis. Reikėjo tokio žmogaus su patirtimi. O ką mes 30-ečiai? Jau būtų gatvių politika, o ne rimtoji.“ (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2018 m. lapkričio 20 d.).
(Paklaustas, kas jam labiau prie širdies – Vytautas Landsbergis ar Algirdas Brazauskas) „Žinoma, Brazauskas. Brazauskas yra Lietuvos sveiko proto ir moralinių nuostatų vidurkis. O Landsbergis yra intervencija.“ (Interviu 15min, 2019 m. vasario 10 d.)
Apie užsienio politiką ir krašto apsaugą
„Aš nemanau, kad užsienio politika yra svarbiausia prezidento veiklos kryptis. Svarbiausia yra išsaugoti Lietuvą, žmonėms galimybes.“ (Pasisakymas kalbos metu, 2018 m. rugsėjo 17 d.).
Apie užsienio politikos viziją
„Mes galėtume ir prisijungti su Latvija (prie Višegrado grupės, – red. past.). Su Estija mes neprisijungsim, nes jie jungiasi prie Skandinavijos pusžiedžio. Su Lenkija, kad ir kiek bebūtų įvairių niuansų mūsų santykiuose, galima daug mokytis ir mes, vis tiek, per juos einame į Višegradą.“ ( Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie NATO
„Turime saugoti ir globoti tą NATO skėtį. Nieko negalime keisti, tik reikia džiaugtis. Tas taikus Rusijos atgrasymas turi tęstis.“ ( Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Turime saugoti ir globoti tą NATO skėtį. Nieko negalime keisti, tik reikia džiaugtis. Tas taikus Rusijos atgrasymas turi tęstis.
Apie krašto apsaugos finansavimą
„(Dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, – red. past.) Reiktų atsiklausti NATO būstinėje ir, apskritai, Jungtinėse Valstijose. Čia negalima tokios iniciatyvos imtis savo žmonių skriaudimo sąskaita.“ ( Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie šauktinius
(Atsakydamas į klausimą, ar šauktinių grąžinimas – gera idėja) „Gera“. (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie JAV
„Kol Amerika yra Europos civilizacijos desantas pasaulyje, ji šaknis jaučia čia, ji Europos neatsisakys. Netgi Kinija negalės užgožti.“ (Pasisakymas kandidatų debatuose VDU, 2019 m. sausio 10 d.)
„Donaldas Trumpas, mano manymu, yra to sveiko europietiško, galim sakyt, net krikščioniško proto atstovas.“ (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2019 m. vasario 4 d.).
Apie santykius su Rusija
„Šiuo atžvilgiu yra patvirtintas status quo ir visos mūsų nuostatos tiek dėl Krymo, tiek dėl Rytų Ukrainos, tiek dėl Kaliningrado (Karaliaučiaus) militarizavimo išlieka, čia pokyčiai kol kas tiesiog neįmanomi. Toks jau mažos tautos likimas: mes negalime priimti agresyvios pozicijos, mes galime oriai gintis ir saugoti savo pilies sienas, t.y. lietuvių kalbą.“ (Interviu „Respublikai“, 2018 m. rugsėjo 30 d.)
(Atsakydamas į klausimą, ar susitiktų su Vladimiru Putinu) „Neskubėčiau.“ ( Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie ES
„Aš griežtai pasisakau už tėvynių Europą.“ (Pasisakymas kalbos metu, 2018 m. rugsėjo 17 d.).
„Pasisakau prieš Junckerio ar Schulzo politiką. Jie paskelbė Jungtinių Europos Tautų kursą ir į tai eina. Prieš šitai – būtinai prieš. Bet Višegrado žiedą, kuris saugo Europos vertybes ir netgi pačią krikščionybę, kurie sako, kad paradoksaliai buvę komunistų engiami, mes dabar labiau suprantam ir laisvės kainą, ką Vakarai gerokai išplovę, palaikau.“ ( Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie Viktorą Orbaną
„Jis (Viktoras Orbanas, – red. past.) net Europai parodo, kad pabėgėlių klausimu mes galime gintis tik nacionalinėmis valstybėmis, nes jos suinteresuotos išsisaugojimu. O tas mišrinio žmogaus kūrimas, kuris yra neprisirišęs prie tėvynių, tai čia yra silpna jėga.“ ( Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie Latviją
„Būdami Europoje į Europą turime eiti kartu su latviais, nes dėl estų patirta jau ne kartą: susitariam trise, tačiau jei suomiai mosteli pirštu, jie iškart balsuoja su jais. Estai eina išvien su suomiais, todėl mums patikimiausi yra tik latviai, kuriems, beje, irgi reikia patikimo sąjungininko.“ (Interviu „Respublikai“, 2018 m. rugsėjo 30 d.)
„Dabar nėra jokios televizijos korespondento Latvijoje, nėra kultūros atašė. Apie Latviją mes sužinome iš kažkokių rusiškų šaltinių, nebesusikalbame. Juk latvių kalbą galima nesunkiai išmokti. Nereikia mums, broliams ir sesėms, trečios kalbos susišnekėjimui, galime išmokit vieni kitų.“ (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2018 m. lapkričio 20 d.).
Apie save ir Lietuvą
„Aš pats sau (stipriausias konkurentas, – LRT.lt). Aš labai nenorėjau konkuruoti šitose varžybose, bet kai pats save įveikiau, sakykime, jau įveikiau tą konkurentą.“ (Pasisakymas Lrt.lt, 2018 m. rugsėjo 14 d.)
Apie tai, kodėl dalyvauja rinkimuose
„Tiesiog visuomenininko instinktas. Negali tylėti. Kai Donaldui Trumpui sako, kodėl tu dalyvauji, gi toks turtingas žmogus esi. Jis sako, aš nemaniau, kad padėtis tokia bloga. Atėjo tas laikas, kai jau supratau, kad nebegaliu sėdėti vien kūryboje... Tiek Sąjūdžio draugų likę, kurie nori sugiedoti paskutinę gulbės giesmę, tai mes kartu giedosim .“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie savo nešamą žinią
„Jeigu aš neščiau mirtį, tai iš karto reikėtų gulti į kapus. Kaip tik viltis ir yra tas šviesos spindulys už kurio mes užsikabinam kaip už virvės ir eisim iš tos duobės.“ (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2018 m. lapkričio 20 d.).
Apie tai, ar ilgai liks politikoje
(Paklaustas, ar ilgai žada likti politikoje) „Esminis sprendimas yra priimtas, bet, žinot, panašiai kaip Gandhi, nenoriu sakyti, kad esu panašus, bet seku tuo pavyzdžiu – jis niekad nebuvo tiesiogiai politikoje, bet tapę aukštais politikais žmonės vykdavo pas jį gauti palaiminimą.“ (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2019 m. vasario 4 d.).
Apie Lietuvą
„(Atkūrę Nepriklausomybę, – red. past.) Pasijutome tikrai valstybe ir tai jutome iki 2004 m. Įstojant į tą lemtingą ir būtiną mums Vakarų klubą – ES ir NATO – mes dar guodėmės viltimi, kad įstojome į gerovės erdvę ir prasidės gerovė. Tačiau nebuvome pasirengę mokėti kainos už laisvę ir gerovę. (...) Mes nužiedėm ir išdeginome valstybės indą, o po 2004 m. mums tą indą įskėlė.“ (Pasisakymas kandidatų debatuose VU, 2018 m. gruodžio 2 d.).
„Tai, kas įvyko su Lietuvos morale ir su ūkiniu gyvenimu, tai siaubinga. Prieš 30 metų mes netikėjome, kad ateisime į tokią būseną, kai vėl reikės spręsti egzistencinius išlikimo klausimus.“ (Pasisakymas rinkimų programos pristatyme, 2019 m. vasario 2 d.).
„Lietuvos esmė paaiškinama trimis žodžiais: Kalba, Tauta, Valstybė. Tokiu nuoseklumu mes įsitvirtinome. Iš šios dieviškos triados susikūrė ir iškilo keturių bokštų valstybė: Kalba, Šeima, Švietimas ir Teisingumas. Visa, kas vyksta viduje šios pilies, šių keturių bokštų, visa tai yra viduje. Valstybės kiemas – sveikatos sistema, humanitarinė rūpyba, ugdymas – visa tai sudaro milijonų rūpesčius, gyvenimo prasmę ir turinį. Todėl mūsų valstybė nėra perėjūnų buveinė.“ (Pasisakymas politinio judėjimo „Lietuva yra čia“ sambūryje, 2018 m. spalio 22 d.).
„Mūsų tvirtovės bokštus aš matau keturis: kalba, šeima, nacionalinis tautinis švietimas, ketvirtasis – teisingumas. Visi šie bokštai yra gerokai paardyti ir jų sargyboje tik vienas kitas žmogus.“ (Pasisakymas kalbos metu, 2018 m. rugsėjo 17 d.).
„Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga, ne viskas, kas teisinga, yra teisėta – toks realaus gyvenimo prieštaringumas ir, išaiškėjus problemoms, jos turi būti sprendžiamos.“ (Publikacija 15min „Labanoras. Pradžia“, 2018 m. lapkričio 18 d.)
„Kiekvieną dieną nepaliaujamai kalbama apie pilietiškumą ir atsakingumą už savo valstybę. O kada neabejingi piliečiai iš tikro, su dainomis ir vaikais išeina ginti viešojo intereso, paaiškėja, kad to niekam iš valdiškų pilietiškumo trubadūrų nereikia.“ (Publikacija 15min „Labanoras. Pradžia“, 2018 m. lapkričio 18 d.)
„Mokykloje dabar tokia sistema sukurta, kad pagal „Eurostat“ duomenis mes esame didžiausi eurooptimistai, tik slovakai mus lenkia vienu procentu. O tuo metu esam ir tauta, kuri mažiausiai tapatina save ne su tėvyne, o su Europa. Tai yra ištirpimo ideologija.“ ( Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį.
Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį.
Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų susilauki, kad, atrodo, čia ne Lietuva, čia kažkoks pragaras. Šitokiame pragare gyventi daugelis nenori.“ (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2018 m. lapkričio 20 d.)
Apie šūkį „Lietuva – lietuviams“
(Apie šūkį „Lietuva – lietuviams“) „Aš negirdėjau, kad kas šauktų, jog Lietuva tik lietuviams. Nemanau, kad pasaulis turėtų dėl mūsų šito švelnaus šūkio jaudintis.“ (Pasisakymas kalbos metu, 2018 m. rugsėjo 17 d.).
Apie neoliberalizmą ir globalizaciją
„Kas yra šiuolaikinis pasaulis ir kas stovi mūsų akivaizdoje ir nori užgriūti mus? Tai yra vis sparčiau besivystantis neoliberalusis pasaulis ir neoliberalioji pasaulio sąranga ir sistema. Ši sistema nemato Lietuvos kaip nacionalinės valstybės. Mes sakome šiai sistemai – ne.“ (Pasisakymas politinio judėjimo „Lietuva yra čia“ sambūryje, 2018 m. spalio 22 d.).
„Neoliberalizmas bando užmigdyti rodydamas labai didelį kapitalą ir jį aptarnaujančias politines partijas. Neoliberalizmas yra keista pakeistinė komunizmo forma. Jam reikia žmonių be savybių. Bet žmogaus be savybių būti negali. Kaip ir be religijos.“ (Pasisakymas politinio judėjimo „Lietuva yra čia“ sambūryje, 2018 m. spalio 22 d.).
„Tas globalizacijos antplūdis ir globalizacijos veikėjų aktyvumas labai akivaizdus. Lietuva tiesiog išplaunama kaip valstybė, tai aš nusprendžiau tai daryt ir pasakyt pirmiausiai globalizacijai „ne“, (...) o kas veikia dabar, pretenduodami į šį (prezidento, – red. past.) postą, yra globalistai.“ (Pasisakymas LRT, 2018 m. rugsėjo 14 d.)
„Neoliberalizmas yra atitolęs nuo liberalizmo. Mes įsivaizdavom tą smulkų, vidutinį verslą ir tą laisvo žmogaus sklaidą kitaip. Dabar laisvas žmogus yra suvaržytas, korporacijos paėmusios jo valią.“ ( Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie lietuvių kalbą
„Jeigu kalbos vartojimo erdvė menksta, silpnėja arba atsiranda kalbinės grupės, kurios nesusikalba, pavyzdžiui, jaunimo ir vyresnioji, tai pavojus pačiam bendram gėriui. Mūsų valstybė yra filologinės prigimties, sienos yra ten, kur skamba lietuvių kalba.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
Apie bendraminčius
„Tai (A.Juozaičio bendraminčiai, – red. past.) yra tautinės pakraipos sąjūdininkai. Yra net ir liberalų. Tik ne neoliberalų. Vieną iš liberalų esu numatęs ir savo artimiausiu patarėju. Yra ir krikščioniškųjų demokratų, kurie nesuėję į koaliciją su Tėvynės sąjunga. Yra ir tautininkų, kurie marginalizuoti, bet jie labai aktyvūs ir jie praktiškai yra tie sąjūdininkai, kurie buvo Sąjūdžio pradžioje. Net ir keli buvę konservatoriai pas mane yra rimtos figūros.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
„Šita jėga (Judėjimas „Lietuva yra čia“, – red. past.) neišsiskirstys. Mano draugai, kurie pasiruošę sugiedoti tą paskutinę gulbės giesmę, dar dešimčiai metų pasiruošę.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
„Mus vienija tautiškumas, kuris Europoje įvairiai vadinamas.
Mus vienija tautiškumas, kuris Europoje įvairiai vadinamas.
Kai kas vadina naujuoju nacionalizmu. Bet nereikėtų jo painioti su kokiu fobiniu, baimių kurstymo nacionalizmu. Tai išsigelbėjimo nacionalizmas, migracijos stabdymo paieška.“ (Pasisakymas 15min studijoje, 2018 m. spalio 5 d.).
„Mes esame tautininkai globalistai, kaip kokie japonai. Juk jie yra globalistai iš esmės, nors labiausiai uždara valstybė – dar ir šiandien su imperatoriumi. Tai ir mintis yra tokia, kad reikia susiurbti iš pasaulio viską, kas įmanoma, bet ne globalizmą, kuris išplauna valstybę, o kuris ją turtina. (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2019 m. vasario 4 d.).
(Apie Sauliaus Skvernelio mintį, kad Prezidentūroje turi „krykštauti vaikų balsai“) „Man tai smagiai nuskambėjo ir aš smagiai nusijuokiau. Prezidentūra juk ne vaikų darželis. Tą darželį galima bent jau šalia pastatyti.“ (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2019 m. vasario 4 d.).
Apie Rūtą Meilutytę
„Jai (Rūtai Meilutytei, – red. past.) dabar nereikėtų iš naujo kabintis ir ieškoti kokių nors argumentų „Atsikovosiu“. Ji, jau matyti, fiziologiškai pakitusi ir jau pakitusi nebe plaukimo labui. Dabar aš jai linkėčiau mokslo, šeimos, vaikų, o paskui gal grįžti kaip trenere plaukimo.“ (Pasisakymas lrytas.tv, 2016 m. rugpjūčio 9 d.)
Apie tyrimus
„Aš dariau savo tyrimus, kai šaligatviu eidamas klausinėjau bent kokia 15 žmonių – visi bijo. Klausimas buvo toks: Kaip įsivaizduojate Lietuvą po dvidešimties metų? Sakė: „dink iš čia, mums visai nesvarbu“. (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2018 m. lapkričio 20 d.).
Apie tai, kokia kalba vartojama šeimoje
(Paklaustas apie tai, kokia kalba vartojama šeimoje) „Mes meldžiamės lietuviškai, aš taip pasakysiu. Vaikai lietuviškai kalba." (Pasisakymas laidoje „DELFI Dėmesio centre“, 2018 m. lapkričio 20 d.).
