Per pastaruosius metus, dirbdamas SEB banko prezidento patarėju, G.Nausėda žiniasklaidos priemonėms davė ne vieną interviu, taip pat savo pozicijas įvairiais klausimais dėstė savo „Facebook“ puslapyje. 15min leidžia susipažinti su įdomiausiais G.Nausėdos pasisakymais per pastaruosius metus.
G.Nausėda apie ekonomiką ir vidaus politiką
Apie ateities krizes
„Sunkmečiui pasibeldus į mūsų duris (o jis pasibels!), nereikia tų pasidrąsinimo veblenimų ir užkeikimų, kad Lietuvai jis neturės neigiamo poveikio. Atvirkščiai, būtina kaip galima anksčiau identifikuoti problemą ir pasirengti į ją reaguoti pačiai valstybei bei padėti susiorientuoti verslui ir žmonėms. Tuomet krizė tikrai būtų ne tokia žiauri kaip anuomet.“ (Įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje, 2018 m. rugpjūčio 9 d.)
„Tam tikra prasme valdžia nuolat privalo gyventi kiekvieną akimirką galinčios ištikti krizės režimu.
Tai ypač pasakytina apie viešųjų finansų tvarkymą ir optimalaus valdymo aparato paieškas.“ (Komentaras SEB banko puslapyje, 2017 m. birželio 28 d.)
Tam tikra prasme valdžia nuolat privalo gyventi kiekvieną akimirką galinčios ištikti krizės režimu.
Apie Lietuvos ekonomikos kryptį
(Apie tai, į kokias šalis turi orientuotis Lietuva) „Man nepatinka geografinė orientacija. Kartais mėginame surasti valstybę, kuri mums patinka, ir tada bandome savo sistemą pritempti prie jos. Tačiau galbūt yra lietuviškasis modelis, niekam kitam 100 proc. nebūdingas, bet tinkamas būtent mums? (...) Kopijavimas, manau, neduotų tokios naudos ir poveikio, kokio tikimės. Todėl, kad prieš du ar penkis dešimtmečius Vakarų Europos valstybėse padaryti sprendimai gali būti nelabai tinkami mums ir nepasiteisinti mūsų dirvoje.“ (Interviu Lrt.lt, 2014 m. kovo 4 d.)
„Aš manau, kad labiau tiktų įgyvendinti tokį gerovės modelį, kuris yra skirtas asmeninės iniciatyvos atsiskleidimui. Žmonės, kurie asmeniškai rizikuodami imasi veiklos, turėtų būti atitinkamai apdovanoti rinkos ekonomikoje. Tačiau valstybės priedermė yra pasirūpinti tais, kurie dėl įvairių priežasčių (pvz., amžiaus, negalių) nėra pajėgūs to padaryti.“ (Interviu Lrt.lt, 2014 m. kovo 4 d.)
„Aš nežinau, ar Lietuvoje, kurioje dominuoja individualizmo principas, įmanoma įgyvendinti visuomeniškumo reikalaujantį ekonominį valstybės modelį. Nematau pagrindinių komponentų, kurie leistų rimtai artėti prie švediško socialinės gerovės modelio, o ne vien tik deklaruoti, kad mes norime jį įgyvendinti.“ (Interviu Lrt.lt, 2014 m. kovo 4 d.)
Apie mokesčių reformą
„Kitas dalykas – [reikėtų] mažinti darbo mokesčius, trečias dalykas – didinti vaikams skirtus pinigus. Lyg ir einama ta kryptimi, tačiau žmonės jau nebeturi kantrybės laukti, nes tai, kad vaikams planuojama skirti po 30 eurų, o kai kurie mokesčiai keliais eurais sumažės, esminių problemų jau neišsprendžia.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. gruodžio 13 d.)
(Apie S.Skvernelio Vyriausybės mokesčių reformą) „Manau, kad tai yra žingsnis į priekį. (…) Vitas Vasiliauskas sako, jog tai yra žingsnis į teisingą pusę. Aš turbūt taip pat pasakyčiau, kad tai yra žingsnis į teisingą pusę, tačiau ne reforma“. (Interviu LRT laidai „Savaitė“, 2018 m. gegužės 27 d.)
„Jei visuomenė leis didinti mokesčių naštą, valstybės aparatas niekada efektyviau nedirbs.
Nesvarbu, ar ekonominė situacija yra gera, ar krizinė.“ (Publikacija 15min „Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė“, 2018 m. liepos 19 d.)
Jei visuomenė leis didinti mokesčių naštą, valstybės aparatas niekada efektyviau nedirbs.
(Apie pataisas mokesčių reformai Seime) „O štai karštų tiesiogine to žodžio prasme parlamentinių diskusijų rezultatas turėtų labai netenkinti už mokesčių reformą atsakingos Vyriausybės. Ji išsiuntė į Seimą AUDI su keturiais varomaisiais ratais, o atgal gaus penkiaratį motociklą su atgaline pavara.“ (Įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje, birželio 14 d.)
Apie progresinius mokesčius
„Labai populiari diskusija skamba taip: „Progresiniai mokesčiai egzistuoja visose turtingose, išsivysčiusios Vakarų Europos valstybėse. Imkime ir įgyvendinkime juos, ir mes turbūt būsime turtingi.“ Bet juk tos šalys turtingos tapo ne dėl to, kad įgyvendino progresinius mokesčius, o todėl, kad pradėjo nuo liberalių ekonomikos reformų, sukūrė tam tikrą socialinį standartą ir tada jau galėjo skirti savo dėmesį pajamų perskirstymo procesui.“ (Interviu Lrt.lt, 2014 m. kovo 4 d.)
„Progresinių mokesčių reformą reikėtų vykdyti taip, kad didesni mokesčių tarifai daugiau uždirbantiems būtų derinami su tarifais mažiau uždirbantiems. Tačiau čia iš karto atsiranda problema – daugiau uždirbančių Lietuvoje yra vos keli procentai žmonių, pasiturinčiai gyvenančių – optimistiškausiais skaičiavimais – gal 10 proc., nepasiturinčiai arba vidutiniškai gyvenančių – apie 90 proc. Vadinasi, tik progresiniai mokesčiai svarstyklių lėkščių nesulygins. Tada atsiranda fiskalinė skylė, kurią reikėtų kažkuo pridengti. Tam galėtų pasitarnauti automobilių, turto ir nekilnojamojo turto mokesčiai.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. gruodžio 13 d.)
Apie nekilnojamojo turto mokestį
„Įvedus nekilnojamojo turto mokestį, būtų galima sudaryti sąlygas pirmojo būsto programoms arba mažinti darbo mokesčius. Jaunimas, turėdamas daugiau pajamų, turėtų naudos, daugiau pinigų kišenėje ir galėtų geriau gyventi.“ (Komentaras 15min, 2016 m. spalio 14 d.).
Apie minimalų mėnesinį atlyginimą
„Kodėl negalime leisti dėl MMA spręsti savivaldybėms? Vyriausybė gali numatyti „grindis“, o toliau savivaldybė tegul nusprendžia pagal tai, kokia yra situacija kiekvienoje savivaldybėje. Sudarykime galimybes savivaldybėms konkuruoti MMA.“ (Pasisakymas „Idėja Lietuvai“ diskusijoje, 2017 m. rugsėjo 7 d.)
„Reikėtų didinti minimalią algą ir pensijas.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. gruodžio 13 d.)
„MMA kėlimas yra viena iš pajamų didinimo priemonių. Solidžius atlyginimus gaunantys sostinės specialistai papildomų 30 eurų galbūt ir nepajustų, tačiau regionuose, kur gyvena daug mažas pajamas gaunančių žmonių, tai būtų didelė paspirtis.“ (Publikacija 15min „Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė“, 2018 m. liepos 19 d.)
Apie 2016 m. priimtą naują Darbo kodeksą
„Įstatymų paketas yra tobulintinas, (...) kai kurie pasiūlymai svarstytini ir galbūt prie jų bus grįžta, ir turėtų būti grįžta gana greitai. Bet šiaip tai yra žingsnis į priekį ir, manau, netrukus atsispindės visuose Lietuvos vertinimuose: verslo konkurencingumo, investicinio patrauklumo. Na, o realiam gyvenimui įtakos tai turės ne anksčiau nei nuo kitų metų.“ (Komentaras BNS, 2016 m. rugsėjo 14 d.)
Apie biurokratijos mažinimą
„Reformomis aš asmeniškai patikėsiu tik tada, kai realiai prasidės valstybės valdymo reforma, kai bus prieita prie fiksuoto šalies biudžeto ir kelsime algas tiek, kiek bus biudžete sutaupyta atleistų darbuotojų sąskaita. Tik taip bus galima kažko pasiekti, nes priešingu atveju kalbos apie biurokratijos ir valdžios aparato mažinimą ir liks tik kalbomis.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. gruodžio 13 d.)
„Visos ministerijos ir valstybės įstaigos puikiai žino, kiek jos turi darbuotojų per daug ir kurie tikrai nereikalingi. Bet jų niekada nesutiks paaukoti, kol neprivers kokios nors išorinės aplinkybės, o tos aplinkybės iki šiol nebuvo aktyvuojamos, todėl visi ir apsimesdavo, esą nieko pakeisti negalima, visi darbuotojai reikalingi.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. gruodžio 13 d.)
Apie atlyginimų kėlimą mokytojams ir gydytojams
„Geriausias botagas yra imtis spręsti klausimą iš esmės – nustatyti ambicingą mokytojų ir sveikatos įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo planą 5–8 metams. Kuomet politikai suvoks, kad plano reikia truks plyš laikytis, tuomet bus lengviau karpyti nereikalingas išlaidas, kurių viešajame valdyme apstu, tačiau dabar dėl įvairiausių priežasčių jų sumažinti nesugebama arba nenorima.“ (Interviu „Lietuvos aidui“, 2018 m. birželio 14 d.)
Apie pensijų indeksavimą
„Sprendimų dėl pensijų indeksavimo seniai reikėjo, nes reikėjo depolitizuoti jų dydžio nustatymą. Kartais jis buvo nepavaldus jokiai logikai, pavyzdžiui, pensijos padidintos prieš pat krizę, paskui sumažintos, paaiškėjo, kad nekonstituciškai, tad teko kompensuoti. Gaištame laiką, o, svarbiausia, bloginame žmonių situaciją. Indeksavimas sudaro sąlygas pensijoms didėti sulig infliacija ir pajamomis.“ (Interviu „Lietuvos žinioms“, 2018 m. rugpjūčio 21 d.)
Apie „Sodros“ pensiją
„Privalome nustoti klaidinti visuomenę ir atvirai pripažinti, kad „Sodros“ pensija gali nebent užtikrinti fizinio pragyvenimo standartą, tuo tarpu oriu gyvenimu senatvėje privalo pasirūpinti šiandieniniai trisdešimtmečiai ir keturiasdešimtmečiai, laiku ėmęsi lėšų kaupimo, kuris sudarys prielaidas vartojimui sulaukus pensinio amžiaus. Ne priešinti „Sodrą“ su kaupiamaisiais fondais, o derinti juos tarpusavyje – štai tikrasis ir vienintelis kelias.“ (Publikacija delfi.lt, 2018 m. liepos 4 d.)
Apie kainų reguliavimą
(Reaguodamas į S.Skvernelio ketinimus imtis kainų reguliavimo) „Premjeras sumanė kovoti su infliacija policiniais metodais. Tai yra neteisingas kelias. Kaip ir kiekviena moteris (vyras – taip pat!) infliacija labiausiai nekenčia konkurencijos! Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencija prekybos sektoriuje – efektyviausias būdas stabdyti kainų didėjimą.“ (Įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje, 2018 m. rugpjūčio 10 d.)
Apie regionų politiką
„Reikėtų suteikti daugiau galių savivaldybėms ūkiškai tvarkytis, paliekant teisę joms pačioms spręsti dėl sutaupytų lėšų, nes rezervų šioje sistemoje yra labai daug.“ (Interviu „Lietuvos aidui“, 2018 m. birželio 14 d.)
„Nereikia puoselėti iliuzijų, kad atkursime Lietuvą, kuri buvo 1989 m. su daug pilnų miestų ir kaimų, tokios ir nereikia.
Nereikia puoselėti iliuzijų, kad atkursime Lietuvą, kuri buvo 1989 m. su daug pilnų miestų ir kaimų, tokios ir nereikia.
(…) Norint nors šiek tiek sustabdyti tą eroziją, kuri vyksta provincijoje, reikėtų identifikuoti dar bent 5–7 ekonominio gyvenimo centrus, kuriuose ta žarija dar visiškai neužgesusi ir dar ją galima įplieksti.“ (Pasisakymas LRT laidoje „Dėmesio centre“, 2017 m. gegužės 3 d.)
„Manau, kad reikėtų identifikuoti 8–10 regionų centrų, juose kurti infrastruktūrą, geresnes susisiekimo sąlygas su aplink esančiais miesteliais ir kaimeliais, kad būtų galimybė labai nesunkiai ir nebrangiai žmonėms patekti į darbą ir grįžti iš darbo namo. Tačiau tie gravitaciniai centrai neturėtų sutapti su Vilniumi, Kaunu ir Klaipėda, priešingu atveju, tai reikštų, kad regionai ir toliau sparčiai tuštėtų, o žmonės, neturėdami galimybės užsikabinti, rinktųsi emigracijos kelią.“ (Interviu Lrt.lt, 2017 m. kovo 22 d.)
„Sprendimai riboti GPM dalį, kuri tenka vienai ar kitai savivaldybei, turėtų būti pagrįsti ne kažkokiais subjektyviais ar myliu-nemyliu principais, o tam tikrais objektyviais kriterijais. Jei pavyktų tokią kriterijų sistemą sukurti, tai būtų dar vienas žingsnis link šitų sprendimų depolitizavimo.“ (Komentaras BNS, 2015 m. birželio 11 d.)
Apie eurą
„Tie, kurie teigia, kad čia [Dėl kainų augimo, – 15min] vis dar euras kaltas, turėtų susimąstyti. O kaip būtų atsitikę, jei vis dar būtų buvęs litas? Ar tikrai infliacijos nebūtų buvę? Manau, kad ir darbo rinkoje būtume turėję panašius procesus (darbo jėgos trūksta, reikia mokėti didesnes algas), mokesčiai ir akcizai alkoholiui būtų didėję. Aukštesnį kainų lygį lemia tam tikri sprendimai, ir nereikia nuolat ieškoti euro baubo.“ (Komentaras LRT Radijui, 2018 m. vasario 28 d.)
Aukštesnį kainų lygį lemia tam tikri sprendimai, ir nereikia nuolat ieškoti euro baubo.
„Ar saugiau Lietuva gyveno prieškariu, kai lito sistema, okupavus šalį, buvo sunaikinta per kelias dienas? Euro sistemos nepavyktų taip greitai sunaikinti. Be to, kai šalis priklauso platesnei ekonominei erdvei, ji apsaugota nuo to, kad krizės atveju liks pati su savimi.“ ((Interviu Lrt.lt, 2017 m. gruodžio 13 d.)
(Apie euro suteikiamas saugumo garantijas) „Įsivaizduokite, kad išpilame šampūno buteliuką kokiame nors Vilniaus fontane: burbuliukai sukyla, fontanas beveik sugadintas. Pabandykite išpilti tą patį šampūno buteliuką Baltijos jūroje. Tokio efekto jūs negausite. Štai jums atsakymas, kaip nesunkiai galima destabilizuoti finansų sistemą, kuri yra mažytė.“ (Komentaras „Žinių radijui“, 2014 m. rugsėjo 25 d.)
Apie Visagino atominės elektrinės projektą
„Manau, kad nepaisant visko, nepaisant jokių „bet“, Lietuva yra ir neblogai pasirengusi, ir gana toli nuėjusi šitame procese, todėl šį projektą įgyvendinti yra verta.“ (Komentaras BNS, 2012 m. gegužės 9 d.)
„Atominės elektrinės statybai Lietuvoje priešinasi įtakingos jėgos. Nenoriu paišyti sąmokslo teorijų, tačiau jūs tikriausiai sutinkate, kad vienu metu susidarė tam tikra atominių elektrinių grūstis vienoje vietoje. Viena vertus, tai susiję su atominės elektrinės renesansu pasaulyje, kita vertus, su mūsų valstybių kaimynių siekiais įgyvendinti panašius projektus labai nedideliame teritorijos ruože.“ (Komentaras žurnalistams, 2010 m. gruodžio 14 d.)
Apie politikų ir verslo ryšius
„Politika yra toks amatas, kuriame turbūt būtų nenormalu, jeigu nebūtų kontaktų su verslu.
Politika yra toks amatas, kuriame turbūt būtų nenormalu, jeigu nebūtų kontaktų su verslu.
Tada reiškia, politika yra kažkokia užsiėmimo rūšis, kuri nieko bendra su gyvenimu neturi, su šalies interesais, šalies ekonomika“ (Interviu 15min, 2018 m. gegužės 28 d.)
„Kiekvienas politikas, pradedant savivaldybių tarybos nariais, privalo deklaruoti savo susitikimus su verslininkais ir jų metu svarstytus klausimus. Teisiškai apibrėžtas lobizmas ir skaidriai šią veiklą vykdantys asmenys, o ne reikalų tvarkymas „po kilimu“, turėtų tapti siekiamybe. (…) Žinoma, šiek tiek nuogąstauju, kad politikai apskritai ims vengti verslo kaip tokio ir užsidarę savo tvankiuose kabinetuose ims priiminėti sprendimus, kurie nieko bendro su Lietuvos realybe ir interesais neturi. Interesai privalo būti atstovaujami ir įgyvendinami, tačiau ne bendrovės A ar B interesai, o verslo ir investuotojų interesai apskritai, nes nuo to priklauso Lietuvos gerovė.“ (Interviu „Lietuvos aidui“, 2018 m. birželio 14 d.)
(Paklaustas, su kokiais verslo ir politikos lyderiais pats buvo susitikęs) „Su verslo vadinamaisiais banginiais aš tokių kontaktų nepamenu, su politikais kaip tik labai daug.“ (Interviu internetinei laidai „Apie Gyvai“, 2018 m. birželio 20 d.).
(Paklaustas, ar yra bendravęs su „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockum) „Su Darium Mockum esame stebėję toj pačioj salėj „Davis Cup“ varžybas du kartus. Bet ne greta sėdėjome (…) Yra buvę turbūt prieš kažkokį vakarėlį, kuomet visi susibėga, ir tas vadinamas stendapas, kuomet visi stovi, apsikeitinėja nuomonėmis, eina nuo vienų prie kitų, taip, ten turbūt buvo tokių kontaktų.“ (Interviu internetinei laidai „Apie gyvai“, 2018 m. birželio 20 d.).
Apie politikų bandymus daryti poveikį
„Neslėpsiu, dar nuo premjero Adolfo Šleževičiaus laikų būta mėginimų daryti man spaudimą telefoninės teisės principais, tiesiog skundžiant ir stengiantis paveikti mano nuomonę, bet iki šiol sugebu atsikratyti tokio nemalonaus spaudimo. Galiausiai pastaraisiais metais jau nebemėginama primityviai daryti man įtakos per kitus kanalus, kad pakeisčiau savo nuomonę ar ko nors nesakyčiau.“ (Interviu „Verslo žinioms“, 2016 m. liepos 29 d.)
Apie Ramūno Karbauskio nenorą bendrauti su Dalia Grybauskaite
„Visi puikiai supranta, kad bendradarbiaudamos valdžios institucijos pasieks daugiau negu po vieną. Tokie pareiškimai, na, nežinau, kaip juos interpretuoti, yra nesusipratimas.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
Apie Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą
(Po apsilankymo komitete) „Posėdis vyksta 20 kv. metrų patalpoje 35 laipsnių Celsijaus temperatūroje, kurioje keturiasdešimt galvų egoistiškai traukia likusias deguonies atsargas į save. Problema yra ta, kad net ir tokiomis sąlygomis dauguma Seimo narių jaučiasi visiškai pasitenkinę. Juos tenkina pats procesas, o ne jo rezultatas.“ (Įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje, birželio 14 d.)
Apie tai, kokio prezidento reikia Lietuvai
„Manau, kad prezidentas, skirtingai, nei kai kas nori įteigti, yra kur kas labiau pajėgus, įgalus, nors interpretuotojai sako, kad prezidentui tenka tik vaidmuo užsienio politikoje.“ (apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
„Jis [prezidentas, – 15min] gali tapti tuo moderatoriumi ir galbūt kitą kartą gali pasakyti: na, klausykite, koks yra galutinis štai šitų konfrontacijų tikslas? Ar jūs tiesiog norite vienas kitam paleisti kraują, ar vis dėlto yra siekiama kas nors konstruktyvesnio? Ko gero, kartais politikams gali būti sudėtinga į šį klausimą, tiesiai iškeltą, atsakyti, neprisipažįstant, kad iš tiesų to ir siekiama – susilpninti priešininką, o ne siekti tikslų Lietuvai.“ (Interviu „Verslo žinioms“, 2016 m. liepos 29 d.)
Apie rinkimus
„Nieko nepasakysiu naujo, tai banali tiesa, bet renkame tokius politikus, kokiais esame patys.“ (Interviu internetinei laidai „Apie gyvai“, 2018 m. birželio 20 d.).
G.Nausėda apie užsienio politiką
Apie santykius su Rusija
(Paklaustas, ar Rusiją vadintų teroristine valstybe) „Jeigu jūs paanalizuotumėte mano viešus pasisakymus per daugybę metų, tai apskritai tokių dalykų kaip terorizmas ar kiti labai griežti žodžiai jūs turbūt nerastumėte. Nežinau, ar tai yra kokie nors mano diplomatijos metodai, bet žinau, kad labai griežti ar labai karšti žodžiai dažniausiai išprovokuoja tokius pat žodžius iš kitos pusės. Bet, kita vertus, nematyti tam tikrų tendencijų, kurios kelia riziką Lietuvos saugumui, mes negalime. Juk ne Vakarų Europa įsiveržė į kitą valstybę, bet faktas įvyko. Krymo okupacija ir aneksija įvyko, ir, šachmatų terminais kalbant, Rusija padarė tam tikrą žingsnį.
Po to sekė atsakomasis Vakarų bendrijos ėjimas, į kurį buvo atsakyta nauju įtampos padidėjimu. Dabar, norint kalbėti, ar įmanoma tą įtampą sumažinti, aš manau, kad ėjimas priklauso pačiai Rusijai, ir Rusija turėtų padaryti tam tikrus žygius, kurie suteiktų galimybę Vakarų politikams, tarp jų ir Lietuvos politikams, sakyti, kad yra pagrindo atšviežinti, atnaujinti, perkrauti, jeigu norite, tuos santykius.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
„Turime labai atidžiai stebėti, kas vyksta Ukrainoje, ir pagal tai rikiuoti savo atsakus. Kaip žmogus, kažkada rimtai domėjęsis šachmatais, žinau, kad tas pats žaidėjas negali daryti dviejų ėjimų iš eilės. Buvo Rusijos ėjimas Ukrainoje, po to JAV, ES ir Lietuvos, kaip sudėtinės ES dalies, o dabar vėl eilė Rusijai. Kai kurie politikai ima kalbėti, kad mes galime vėl sukurti santykių su Rusija pavasarį.
Kol situacija tokia, kokia yra, tik tada, kai Rusija padarys savo ėjimą, bus galima galvoti, kaip pagerinti santykius su labai svarbia mums kaimyne.
Kol situacija tokia, kokia yra, tik tada, kai Rusija padarys savo ėjimą, bus galima galvoti, kaip pagerinti santykius su labai svarbia mums kaimyne.
Bet tai nereiškia, kad turime atsiriboti kultūrine, socialine prasme arba kad galime laisvai stebėti kartais klaidinančią informaciją Rusijos žiniasklaidoje. Informaciniame fronte nereikia vieniems į kitus šaudyti, bet reikia pateikti teisingą informaciją ir neleisti, kad klaidingos žinios sklistų į visas puses.“ (Interviu „Lietuvos žinioms“, 2018 m. rugpjūčio 21 d.)
Apie santykius su Lenkija
„Koks kandidatas bebūtų išrinktas, aš nesuprasčiau jo programos metmenų, jei ten Lenkija būtų nugrūsta kažkur į užpakalines eiles, nes tai yra nepaprastai svarbus mums kaimynas tiek politine, tiek ekonomine, tiek užsienio prekybos ir kitomis prasmėmis.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
Apie galimas ES sankcijas Lenkijai
„Aš neskubėčiau kalbėti apie sankcijas. Nes man atrodo, kad ES yra toks indas, kurį mes privalome užpildyti turiniu ir niekas iš anksto atsakymų neturi. Kitaip tariant, ES narės privalo ir toliau ieškoti tam tikrų sprendimų, kurie yra adekvatūs jų susiklosčiusiai situacijai, ir jei Lenkijos vyriausybė tokius sprendimus formuluoja, tai pirmiausia, ką mes bent galėtume padaryti, tai pamėginti suprasti, kokie yra šių sprendimų motyvai. Norint tai suprasti, reikia palaikyti labai aiškų ir nedviprasmišką kontaktą su Lenkijos valdžia. O tai įmanoma tik palaikant draugišką ir nuolatinį ryšį.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
Apie ES
„Man atrodo, Europa yra tiek gyvybinga ir tiek galinti žengti į priekį, kiek ji sugeba įvertinti beveik 30 valstybių įvairovę, taigi, kiek ji yra lanksti.
Man atrodo, Europa yra tiek gyvybinga ir tiek galinti žengti į priekį, kiek ji sugeba įvertinti beveik 30 valstybių įvairovę, taigi, kiek ji yra lanksti.
Jei tik pradedamas kurti tanko korpusas, kažkas nusprendžia, kad šitas organizmas turi atrodyti taip, o jūs prisitaikysit, tai, man atrodo, yra klaida. Ir tai parodė kelių pastarųjų metų patirtis, Didžiosios Britanijos pasitraukimas.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
Apie pabėgėlius
„Jeigu yra bent vienas pabėgėlis, kuris gelbėja savo ir savo šeimos gyvybę, prieglobstį tiesiog privalome suteikti. Vėliau išsiaiškinsime, kurie migrantai yra išgyvenimo, o kurie – ekonominiai. Kam jau kam, bet Lietuvai nėra ko baimintis pastarųjų – jeigu kur nors ir lyja iš dangaus keptais karveliais, tai čia tikrai ne pas mus...“ (Įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje, 2015 m. spalio 8 d.“)
Apie Dalios Grybauskaitės klaidas
„Pirmas dalykas, ko jai nepavyko padaryti – skandinaviškos politikos ašis nesuveikė. (…) Antra problema arba klaida buvo tai, kad ypač pirmaisiais metais labai nesusiklostė santykiai su Lenkija. Ir po to pataisyti daug ką jau buvo per vėlu.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
Apie Donaldo Trumpo poveikį pasaulio ekonomikai
„Žmogus, kokias pareigas jis beužimtų ar koks įtakingas bebūtų, negali pakeisti ekonomikos augimo ciklo, negali sustabdyti ekonomikos arba pasukti į priešingą pusę, jei objektyvios tendencijos rodo ką kita.“ (Komentaras BNS, 2017 m. kovo 1 d.)
G.Nausėda apie visuomenę
Apie Lietuvos problemas
„Šiuo metu viešojoje erdvėje nėra kam raiškiai atstovauti ir konservatizmo arba krikščioniškos ekonominės doktrinos. Abiejų stovyklų diskusija baigiasi neprasidėjusi – apsikeičiama epitetais, pagiežos riksmais, kaltinimais ir išsiskirstoma. Socialdemokratai kaltina liberalus socialine nejautra ir tarnyste stambaus kapitalo interesams, pastarieji nelieka skolingi ir išjuokia kairiuosius kaip ekonomikos neišmanėlius bei pažangos stabdžius.“ (Publikacija 15min „Lietuva yra brangi“, 2014 m. gegužės 2 d.)
„Mūsų šalyje nėra ekonominės ideologijos „centristų“, matančių ekonominio gyvenimo įvairiapusiškumą ir kompleksiškumą bei pajėgiančių imtis kraštutiniams poliams atstovaujančių ekonomistų taikytojo vaidmens. Būti šiandien ekonomikos centristu Lietuvoje yra nedėkingas užsiėmimas – rizikuoji būti apkaltintas principų išdavyste ir oportunizmu tiek fundamentalistų iš kairės, tiek iš dešinės.“ (Publikacija 15min „Lietuva yra brangi“, 2014 m. gegužės 2 d.)
„2004 m. Lietuva ištekėjo už Europos Sąjungos ir tartum apatiška nuotaka nustojo savimi rūpintis.
2004 m. Lietuva ištekėjo už Europos Sąjungos ir tartum apatiška nuotaka nustojo savimi rūpintis.
Iki tol buvusią aiškią geopolitinių ir ekonominių tikslų hierarchiją pakeitė kažkokia pasiekusiojo viską, ko norėjo, nuotaika, užmušanti bet kokį drąsesnį intelektualinį užmojį ar strateginį veiksmą. Kas šiandien labiausiai jaudina politikos ir verslo elito daugumą – tai tvirtai įsisiurbti į Europos Sąjungos finansinę paramą ir nepaleisti tol, kol mūsų jėga neatplėš. (…) Kaip kad susituokus žmogaus identiteto paieškos nesibaigia, o tik įgyja kitas formas, lygiai taip pat ir valstybė, įstojusi į šalių bendriją, negali nustoti tobulėti – priešingu atveju šiame negailestingame globaliame pasaulyje ji netrukus atsidurs rikiuotės gale.“ (Publikacija 15min „Lietuva yra brangi“, 2014 m. gegužės 2 d.)
„Kartais mes stengiamės viešojoje erdvėje išryškinti rizikos veiksnius, arba baisiąsias naujienas. Kai jos pradeda vyrauti, tai veikia psichologiškai. Kartais susimąstau: nejaugi Lietuvai visur taip nesiseka? O atvažiavę užsieniečiai stebisi, kokią didelę pažangą mes padarėme per 10 metų, ir tos žinios pradeda nebesiderinti: mes mazochistiškai nuodijamės negatyvia informacija, o žmonės iš šono stebi mūsų pažangą. Kažkas čia negerai.“ (Interviu „Verslo žinioms“, 2016 m. liepos 29 d.)
„Mes per mažai kontroliuojame tuos, kuriuos išrenkame į valdžią. O tai daryti yra tiesiog privalu, nes priešingu atveju rinkimų pažadai yra ne tik pamirštami, bet ilgainiui ir formuluojami taip, kad po to tenka lyg po kokių išgertuvių pagiriotis.“ (Interviu 15min, 2015 m. spalio 14 d.)
Apie dvigubą pilietybę
„Aš pasisakau „už“ dėl labai specifinės ir tik man būdingos priežasties, kurią apibūdinčiau moralinio pobūdžio priežastimi. Aš manau, kad absoliuti dauguma žmonių, kurie išvažiavo gyventi į emigracijos šalis, padarė tai ne savo noru. Jie būtų mielai likę gyventi Lietuvoje, auginę čia vaikus, džiaugęsi gyvenimu, džiaugęsi mūsų nuostabia gamta, bet tiesiog dėl labai sunkių valstybei pirmųjų dešimties, dvidešimties metų emigracijos tempas buvo didelis, gelbėjosi žmonės, kaip kas išmano. Tai dabar mamai, kuri galbūt nesugebėjo išmaitinti savo vaikų, pasakyti, kad štai jūs kalti, kad mane palikote, turbūt būtų tiesiog nesąžininga. Turime grąžinti tą moralinę skolą, kad valstybė ne iš karto ir ne taip spėriai atsistojo ant kojų, ištiesti jiems ranką ir laukti jų sugrįžtant.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
Apie Žaliojo tilto skulptūras
„Neslėpsiu, vienu metu galvojau, kad vertėtų juos palikti kaip tam tikrą laiko ženklą, architektūros raidos simbolį. Tačiau tai, kad nuėmimo vietoje kažkas deda gėles, verčia galutinai atsikratyti iliuzijų. Daliai žmonių šie baibokai tebėra ir bus okupacijos paminklas. Būtų daugiau negu keista, jeigu išprievartauta mergina nešiotų „prisiminimui“ prievartautojo pakabuką. Tad kodėl turėtų šalis?“ (Įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje, 2015 m. liepos 20 d.)
Apie šeimą
„Žmogus šeimoje jaučiasi laimingesnis, psichologiškai stabilesnis. Ir kuomet aš kalbu apie šeimą, aš kalbu toli gražu ne tik apie tą konkrečią šeimą, kurioje yra tėvas, mama ir vaikai. Aš kalbu apie kartų šeimas. Juk ir jūs turbūt turite šeimą, tėvukus, senelius.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
Apie abortų draudimą
(Paklaustas, ar palaikytų abortų draudimą) „Ne, taip aš negalėčiau teigti. (…) XXI amžiuje šeima neprarado savo reikšmės. Apie tai kalba ir Bažnyčia. Bet kartu turime suvokti, kad XXI amžius – tai ne XVI ar XVII amžius. Kad XXI amžiuje mes turime kalbėti ir apie vyrų ir moterų lygiateisiškumą. Todėl problemą turbūt reikėtų spręsti iš visiškai kitos pusės. Ne drausti moteriai daryti tai, ką gyvenimas kartais priverčia padaryti, o edukuoti taip, kad tokių situacijų, tokių baisių dilemų, kurios turbūt žaloja ir pačią moterį, susidarytų kiek galima mažiau. Kad žmonės tiesiog žinotų, kokie turi būti santykiai, kad nereikėtų vaikučio aukoti tokiomis liūdnomis aplinkybėmis“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
„Tais atvejais, kuomet siūloma, neva prisidengiant liberalizmo skydu, tariamų teisių ir laisvių skydu, kuomet yra siūloma leisti moteriai elgtis laisvai su negimusiu kūdikiu, visada turime pagalvoti apie aspektą, o iš kur tie liberalizmo šūkiai, tariamo liberalizmo šūkiai, ateina. Dažnai gali atsitikti taip, kad atlikę gilesnę analizę mes pamatysime, kad yra stengiamasi ugdyti tokį vienišą vartotoją, kuris didelėm kompanijom, parduodančiom prekes kompanijom, galėtų tapti pelno šaltiniu.“ (Komentaras „Laisvos visuomenės institutui“, 2016 m. gegužės 16 d.).
Apie homoseksualų santuokas
„Sprendimą reikia atiduoti žmonėms. Nes manau, kad mažumoms reikės gyventi mūsų visuomenėje, todėl būtų gerai, kad šituo klausimų būtų konsensusas. Bet jei reikėtų tokiam referendume balsuoti, aš vis dėlto balsuočiau „už“. (Interviu internetinei laidai „Apie Gyvai“, 2018 m. birželio 20 d.).
(Perklaustas apie referendumą 15min studijoje) „Jei mes kalbame apie tai, kad homoseksualūs žmonės turi gyventi tarp mūsų ir jaustis visateisiais piliečiais, turbūt mes negalime numoti ranka į tai, kad šiandien turbūt absoliučiai didžioji dalis Lietuvos žmonių dar nėra pasirengusi tokiame referendume balsuoti „už“.
Todėl pasilikime sau laiko diskusijoms, moksliniam pažinimui šito reiškinio. Ir tada galbūt tose diskusijose kažkada nereiks kažkam laužyti rankų ar įstatyminiu būdu priiminėti vienokius ar kitokius teisės aktus, kad tai gims visos visuomenės sutarimu. Ir jei atsitiktų būtent taip, visiems būtų daug jaukiau ir komfortiškiau gyventi. Mes nematytume šitų baisių dalykų, kai yra tyčiojamasi iš homoseksualių žmonių.
Aš per savo gal net ir vaikus, per dukras geriau susipažįstu su šita homoseksualų bendruomene, ir tikrai aš šiandien daug geriau suprantu šitą problemą, negu supratau prieš kokius 5–8 metus. (…) Kas keista, kad vis dėlto tai pas mus įgyja ne kažkokių nuoseklių ramių ir argumentuotų diskusijų formą, bet dažniausiai apie šitą problemą mes pradedame galvoti tik tada, kai kyla gėjų parado iniciatyva ir tada visi pasiskirsto į stovyklas ir mėto akmenis vieni į kitus. Neturėtų taip būti. Civilizuotoje visuomenėje turėtume ramiai kalbėtis apie šituos dalykus, nes tai yra mūsų gyvenimo dalis, ir rasti protingus ir visiems priimtinus sprendimus.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
Apie lietuvių tautą
„Aš tikiu, kad tauta, kaip ir žmogus, turi tam tikrą išlikimo geną arba instinktą. Tos tautos, kurios jo neturėjo, jau nebeegzistuoja, pavyzdžiui, mūsų broliai prūsai. Lietuviai pademonstravo savo norą išsaugoti savo kalbą ir kultūrą pačiais juodžiausiais gyvavimo tarpsniais.“ (Interviu „Lietuvos aidui“, 2018 m. birželio 14 d.).
„Manau, jog mes pasauliui įdomūs tiek, kiek mes skiriamės nuo to pasaulio, ką mes turime išlaikę savito. Ypač pabrėžčiau kalbą, kurią turime mylėti, saugoti ir puoselėti. Tačiau puoselėdami šiuos dalykus kartu mes galime būti puikiausi pasaulio piliečiai, tik svarbu nesupainioti eiliškumo.“ (Interviu ciklui „Mums ne tas pats“, 2016 m. gegužės 10 d.)
Apie kultūrą
„Supaprastintas kosmopolitinis mąstymas sąlygoja tautinei tapatybei stiprinti kenksmingus ir vien tik ekonomine racionalizacija grįstus sprendimus. Tenka konstatuoti, kad kultūros politiką Lietuvoje uzurpavo vadinamieji kultūros vadybininkai, kurie į mokslą bei kultūrą žvelgia iš vartotojų varpinės ir dažniausiai neperžengia ūkiskaitinio-buhalterinio mąstymo ribų. Prisidengiant skambiais globalumo, kultūros be sienų, XXI a. „pasaulio žmogaus“ šūkiais ištisi mokslo tyrimo institutai ir centrai yra skelbiami atgyvenusiais, nenašiais ir optimizuotinais. Tikslingai susinamos ir karpomos funkcijos būtent tų institucijų, kurių pagrindinė priedermė yra tyrinėti lietuvių kalbą, istoriją ir kultūros paveldą.“ (Interviu „Literatūrai ir menui“, 2018 m. liepos 13 d.)
Apie Sąjūdį
„Kai kas mėgina iškelti Sąjūdžio vėliavą kaip tą bendrąjį gėrį arba trimitą, kviečiantį visiems susitelkti. Nors Sąjūdžio vardas ir man sužadina šilčiausius jausmus ir prisiminimus, manau, kad tokia pozicija yra neteisinga. XXI amžius reikalauja sutarimo dėl kitų dalykų, kurie svarbūs jau šiandieninei Lietuvai.“ (Interviu „Lietuvos aidui“, 2018 m. birželio 14 d.).
„Noras prisidengti Sąjūdžio vėliava naujiems politiniams judėjimams kurti šiek tiek primena raginimus atsikurti legendinę grupę ABBA – nostalgija milžiniška, bet visi suvokia, kad ir atlikėjų metai nebe tie, ir kūnai apsunkę, galiausiai ir kūrybos džiaugsmas kažkiek priblėsęs.“ (Įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje, 2018 m. birželio 4 d.)
Apie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narį Viačeslavą Titovą, pavadinusį partizaną Adolfą Ramanauską-Vanagą žudiku
„Buvo toks sovietinis kosmonautas Titovas. Tas žmogus prieš daug metų pakilo į kosmosą. Yra ir toks klaipėdietis Titovas. Šitas niekaip nenusileidžia iš kosmoso. Taip ir skraido orbitoje tarp kosminių šiukšlių. Gaila žmogaus. Bijau, kad miltų terapija čia nepadės...“ (Įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje, 2018 m. liepos 26 d.)
G.Nausėda apie save
Apie politines pažiūras
„Turiu tam tikras pažiūras. Jas apibūdinčiau kaip nuosaikios dešinės, artėjant link centro, pažiūras. Tai reiškia, perfrazavus arba konvertavus į ekonominę kalbą – atėjo metas, kai reikia šiek tiek nustoti kalbėti vien tik apie ekonominio pyrago kepimą ir pažadus pasidalinti juo vėliau. Dabar, kai ekonominis ciklas akivaizdžiai persivertė į antrą pusę, mes turime kalbėti, kad ekonominis pyragas yra tam kepamas, kad būtų raikomas, o ne tik dėl to, kad jį uždarytume į spintą ar atiduotume naudoti nedidelei visuomenei daliai.
Socialinis visuomenės pajamų perskirstymo principas galioja visoms civilizuotoms visuomenėms ir tai yra svarbu valstybės tvarumui. Nes aš netikiu valstybėmis, kuriose turtuoliai gyvena apsistatę getais, aukštomis sienomis, vežioja savo vaikus į mokyklą su vairuotojų ir apsaugininkų pagalba ir bijo dėl savo saugumo. Tokia visuomenė nėra tvari, nes joje yra labai akivaizdi priešprieša ir net praraja tarp turtingųjų ir neturtingųjų.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
„Pagal jį [Leonidą Donskį, – 15min] buvo galima nustatyti savo ideologinį laikrodį. Pagal jį ir aš susivokiau, kad visgi nesu liberalas.“ (Komentaras 15min, 2016 m. rugsėjo 21 d.)
Apie savo tapatybę
„Aš nesu globalistas, kuris teigia, jog pirmiausiai yra pasaulio pilietis, o tik tada lietuvis. Mano hierarchija yra aiški.
Aš nesu globalistas, kuris teigia, jog pirmiausiai yra pasaulio pilietis, o tik tada lietuvis. Mano hierarchija yra aiški.
Kas manęs bepaklaustų, aš visada atsakysiu, jog pirmiausiai esu lietuvis, o tada jau europietis, pasaulio pilietis ar kas tiktai nori.“ (Interviu ciklui „Mums ne tas pats“, 2016 m. gegužės 10 d.)
Apie santykį su religija
„Esu nereguliariai praktikuojantis katalikas. Man bažnyčia yra savotiška uola, kuri palaiko koordinačių ašis šiuolaikiniame pasaulyje, sparčiai prarandančiame kryptį ir kartais, mano manymu, einančiame šunkeliais. Kai turime bažnyčią ir šimtmečiais nesikeičiančius principus, kai kas gali kritikuoti jų nerangumą ar pernelyg didelį nelankstumą. Bet norint suprasti, ar neišklystame iš kelio, privalome turėti nekintančias koordinačių ašis.“ (Interviu „Lietuvos žinioms“, 2018 m. rugpjūčio 21 d.)
Apie charakterį
„Iš prigimties esu karštakošis. Matyt, kaip ir visi Jaučiai. Tačiau man pasisekė su žmona Diana. Nelabai tikiu horoskopais, tačiau visur rašoma, kad Vėžiai protingi, racionalūs, moka susivaldyti. Visai kaip ir mano žmona, kuri, kai pradedu karščiuotis, blaškytis, visada ramiai pataria pirma pamąstyti, o tik po to imtis sprendimo.“ (Interviu „Tauragės žiniomis“, 2016 m. vasario 15 d.)
„Esu emocionalus ir to neslepiu, emocija kartais persiduoda ir į mano tekstą, komentarą, ypač kai priimami politiniai sprendimai, su kuriais nesutinku. Tuomet galiu vartoti metaforas, kurios kitą kartą gal ką nors ir užgauna.“ (Interviu „Verslo žinioms“, 2016 m. liepos 29 d.)
Apie mėgstamas knygas
„Tai turbūt būtų tos klasikinės G.G.Marquezo, H.Hesse's, F.Kafkos knygos. Šių autorių grožiniai kūriniai padarė įtaką man kaip asmenybei.“ (Interviu 15min, 2017 m. kovo 30 d.)
(Apie istorines knygas) „Man įdomiausia ta istorijos dalis, kuri leidžia suprasti istorijos logiką. Jeigu skaityčiau tik faktus ar domėčiausi karine, technine istorija, man ji nebūtų įdomi. Man norisi suvokti logiką, kodėl vienos ar kitos valstybės kultūra, moralė, ekonomika kilo, o kitos, atvirkščiai, leidosi.“ (Interviu ciklui „Mums ne tas pats“, 2016 m. gegužės 10 d.)
Apie SEB prezidento patarėjo darbą
„Šiaip tai labai smagus darbas, nes gali labai daug skaityti ir už tai dar moka pinigus. Ir ne tokius jau blogus.“ (Interviu „Laisvės TV“, 2017 m. spalio 22 d.)
„Nežinau, ar labai nustebinsiu, bet laisvalaikiu [ekonominės literatūros, – 15min] neskaitau visiškai. Net laikraščiuose vengiu tekstų ekonomine tematika, o išimtį padarau labai retai. (…) Kai tau 20–25 metai, galvoji, kad esi pajėgus perskaityti visą pasaulio profesinę literatūrą ir tapti geriausiu pasaulyje ar bent plačiausiai šią sritį išmanančiu žmogumi. Vėliau supranti, kad to padaryti nepajėgsi, o dar vėliau – kad to ir nereikia daryti, nes tapsi, kaip mėgstu sakyti, profesiniu idiotu, kuris daugiau nieko neišmano.“ (Interviu „LRT Radijui“, 2014 m. spalio 12 d.)
Apie imponuojančius politikus
(Atsakydamas į klausimą, kas iš politikų imponuoja) „Būtų lengva atsakyti apie Lietuvos politikus – tai Valdas Adamkus. O pasaulyje pastaruoju metu man labai įdomu stebėti Emmanuelį Macroną – ne todėl, kad jis kažkada buvo bankininkas, bet kad turi labai daug ambicijų, susijusių su ES ateitimi. Įdomu stebėti, kad jis veikia ne šiaip, o su tam tikra filosofija, ideologija. Dažnai politikos istorijoje buvo, kad norint kažko pasiekti reikia paleisti kraujo upes. Man imponuoja pavyzdžiai, kai įvyksta atvirkščiai. Mohandas Gandhis, Dalai Lama parodo, kad politikoje galima naudotis ir kitais svertais, ne kariaujant, o ieškant kompromiso su savo oponentais.“ (Interviu „Lietuvos žinioms“, 2018 m. rugpjūčio 21 d.)
„2004 m. politikoje dalyvavau tiesiogiai, pilietiškai pasiryždamas paremti prezidento Valdo Adamkaus kandidatūrą. Šiandien, praėjus daugeliui metų, vis dar nesigailiu. Atvirkščiai, labai džiaugiuosi, kad tą sprendimą padariau.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)
„Turbūt nepersūdysiu teigdamas, kad pirmojo atkurtos Nepriklausomybės dvidešimtmečio istorija laikėsi ant trijų kertinių stulpų: Vytauto Landsbergio, Valdo Adamkaus ir Algirdo Mykolo Brazausko. Dažniausiai bent vieno iš jų tūlas lietuvis nemėgsta, tačiau yra priverstas pripažinti – jeigu išbrauktume vieną iš šių pavardžių, tautos lyderių trejybė būtų nepilna.“ (Įrašas asmeninėje „Facebook“ paskyroje, 2017 m. spalio 18 d.)
Apie namą regioniniame parke
„Nereikėtų eskaluoti ir tiražuoti tokių dalykų, kad mano namas yra neva draustinyje. Pavilnių-Verkių regioninis parkas nėra draustinis, tai yra regioninis parkas, kuriame statyba galima. Ir mano namas pastatytas net ne ant kažkokių pamatų. Ten gyveno menininkų šeima iki to laiko, kai mes įsigijome tą namuką. Tas namukas iš esmės ir išliko, buvo rekonstruotas. Tą, beje, planavo ir ta menininkų šeima, kuri namą mums pardavė, tik jiems neužteko lėšų tą namą pabaigti.“ (Apsilankymas 15min studijoje, 2018 m. rugsėjo 3 d.)