Aplinkos ministras Kęstutis Navickas tikina – bene didžiausią nerimą kelia tai, kad ilgą laiką gyvenome galvodami, jog Lietuvoje vanduo iš gręžinių yra visiškai saugus ir turi vienintelę sveikatai žalos nedarančią problemą – per didelį geležies kiekį.
„Tas ir neramina labiausiai, nes ilgą laiką buvo sakoma, kad [...] kitų grėsmių nėra, nes nitratai ir nitritai labiau kaupiasi šuliniuose. Mes visą laiką taip ir kalbėjome, visą laiką buvo kuriamas toks naratyvas, kad Lietuvoje turime patį švariausią gruntinį vandenį“, – komentuoja ministras.
Jo aiškinimu, tai, kad vandens taršos atvejų nustatoma vis daugiau, dar labiau neramina: „Niekas dorai negali atsakyti, ar tai yra natūralios kilmės, ar tai yra geologinės kilmės, ar yra žmogaus, antropogeninės kilmės, tarša, kuri gali atsirasti ar per puvimo procesus, ar per trąšų naudojimą. Daug atvirų klausimų, bet labiausiai neramina, kad arsenas – toksiška medžiaga, kurią vartojant gali kilti įvairios ligos, gali prasidėti plaukų slinkimas.“
VMVT Maisto skyriaus vedėja I.Drulytė priduria – vandenvietės, kuriose nustatyta tarša, nėra didelės, tačiau iš jų vanduo tiekiamas daugiau nei 50 gyventojų.
Vis dėlto specialistė akcentuoja kitą neraminantį faktą nei ministras – viešojo vandens tiekėjai, tiekiantys iki 100 kubinių metrų vandens per dieną, vandens tyrimus yra įpareigoti atlikti kartą per dvejus metus, o šiuo atveju tyrimas buvo atliktas po metų.
„Pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir Lietuvos teisės aktus, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą higienos normą, arseno kiekį tirti privalomą. Taip visada buvo ir yra. [...] Už tai atsakingas tiekėjas, kuris privalo tuos tyrimus atlikti savikontrolės tikslais. Ką rodo Jurbarko atvejis? Arsenas buvo tirtas prieš metus ir nebuvo jokios problemos. Po metų (nors būtų galima tirti po dvejų), ši problema išlindo. Tai tikrai mus labai neramina“, – nurodo I.Drulytė.
Paklausta, ar VMVT gali garantuoti, kad kitos vandenvietės yra ištirtos ir ten nėra arseno, I.Drulytė teigia, kad tokių galių tarnyba neturi. Ji gali tik prižiūrėti vandens tiekėjo veiklą: „Mes galime tik prižiūrėti, kaip vandens tiekėjai laikosi savo įsipareigojimų daryti savikontrolės tyrimus. Be abejo, esant tokiems įtarimams, [...] galime nurodyti daryti papildomus tyrimus. Be abejo, mes šiose situacijose ir dalyvaujame.“
Aplinkos ministras K.Navickas teigia – atlikti gręžinio tyrimą gana sudėtinga, nes būtina išpumpuoti kelis šimtus kubų vandens, tačiau atlikti iš čiaupo bėgančio vandens tyrimus gana nesudėtinga. K.Navicko aiškinimu, toks tyrimas netgi nėra brangus.
I.Dilytė tvirtina priešingai – tyrimo kaina priklauso nuo to, kokia medžiaga yra tiriama. Be to, atkreipia dėmesį specialistė, toks tyrimas neparodys, ar vandenyje nėra kitų galimai kenksmingų medžiagų: „Tyrimą galima atlikti savarankiškai. Tai, žinoma, kainuoja ir kainuoja tikrai labai daug, nes, mano žiniomis, arseno tyrimas kainuoja (turbūt priklausomai nuo laboratorijos) ir 80 eurų. Tai tik vieno elemento tyrimas.“
Reaguodami į LRT RADIJO klausytojos pastabą, kad kai kur šalia vandenviečių vykdomos statybos ar kita veikla, kuri gali užteršti vandenį, pašnekovai tvirtina, kad tokia veikla griežtai reglamentuojama, todėl, pavyzdžiui, statybos šalia vandenvietės negali būti vykdomos.
„Vandenvietės privalo turėti apsaugos zonas pagal reglamente nustatytus aktus. Šių teisės aktų įgyvendinimą tikrina valstybės institucijos“, – sako I.Dilytė.
Tą patį tvirtina ir K.Navickas: „Nuo zonos apibrėžimo priklauso, kai kurios veiklos leidžiamos. Jeigu aiškinant žmogiškai, arčiau vandenvietės veikla reglamentuojama griežčiau. Pavyzdžiui, ūkinė veikla labai griežtai reglamentuojama, o tolstant ji galima. Leidžiamos ir tam tikros kitos veiklos.“
I.Drulytės teigimu, Raseiniuose ir aplinkiniuose regionuose duotas nurodymas teritorinėms tarnyboms peržiūrėti, ar tikrai tiekėjai sąžiningai atliko tyrimus per pastaruosius kelerius metus. Šie duomenys turėtų būti gauti per artimiausią savaitę.
Atlikti tokią patikrą nuspręsta ne visoje Lietuvoje, bet tik tam tikruose regionuose atsižvelgiant į situaciją ir pasikonsultavus su Lietuvos geologijos tarnyba.
„Mes galėsime pasakyti, ar tyrimai buvo daryti ir kokie jų rezultatai. Tyrimų atlikimas – kitas dalykas. Vėlgi, reikia kalbėti apie konkrečius kriterijus. Jeigu kriterijus yra arsenas, [...] niekas neapsaugo, kad kitos medžiagos, kurios nėra reglamentuotos, nepateko į vandenį. Tuo rūpinasi vandens tiekėjas“, – pabrėžia I.Drulytė.
K.Navicko teigimu, ministerija ketina atlikti tyrimą dėl taršos kilmės ir nustatyti, ar tarša atsirado dėl gamtinių priežasčių, ar dėl žmogaus veiklos. Taip pat siūloma keisti Geriamojo vandens įstatymą, kad visi vandens tiekėjai, kurie vandenį tiekia ne tik sau, būtų įpareigoti atlikti vandens tyrimus bent kartą per metus.
