Perskaitė šimtai tūkstančių
Apie tai R.Roosas paskelbė antradienį savo paskyrose socialiniame tinkle „Twitter“.
„Per klausymus dėl COVID-19 „Pfizer“ direktorė pripažino: niekada nebuvo tikrinta, kiek vakcinos užkirstų kelią infekcijos perdavimui, – jis rašė angliškoje paskyroje. – „Pasiskiepykite dėl kitų“ visada buvo melas. Vienintelis COVID-19 pažymėjimo tikslas: priversti žmones skiepytis.“
Greta buvo pridėtas 2 min. trukmės vaizdo įrašas, kuriame politikas išdėstė panašią informaciją. „Man atrodo, kad tai šokiruoja, yra skandalinga ir net kriminalas“, – prieš kamerą aiškino jis.
Filmuke nurodyta, kad minėtą informaciją pateikė tik „viena iš „Pfizer“ direktorių“. Tai buvo kompanijos prezidentė tarptautinėms išsivysčiusioms rinkoms Janine Small.
Reikėjo judėti mokslo greičiu.
Įraše galima išgirsti ir posėdyje R.Rooso užduodamą klausimą bei „Pfizer“ atstovės atsakymą.
Europarlamentaras teiravosi, ar prieš vakcinai nuo COVID-19 patenkant į rinką buvo tiriamas jos gebėjimas sustabdyti viruso plitimą. Jis paprašė tiesaus atsakymo, jei tai nebuvo daroma, arba testų rezultatų, jei buvo.
„Ne“, – šyptelėjusi atsakė J.Small. Anot jos, „tikrai reikėjo judėti mokslo greičiu“.
R.Roosas įraše piktinosi, kad milijonai žmonių buvo skatinami vakcinuotis „dėl mito, kad tai darai dėl kitų“. Dabar esą paaiškėjo, kad „tai buvo pigus melas“.
Politiko komentaras anglų kalba per kiek daugiau nei dvi dienas peržiūrėtas beveik 12 mln. kartų. 230 tūkst. „Twitter“ vartotojų po įrašu paspaudė „patinka“, juo pasidalyta maždaug 165 tūkst. kartų.
Pusvalandžiu anksčiau paskelbtas įrašas olandų kalba peržiūrėtas 0,5 mln. kartų, 7,6 tūkst. žmonių juo pasidalijo, 11 tūkst. po juo paspaudė „patinka“.
Trečiadienį europarlamentaras pasigyrė dalyvavęs konservatyvių pažiūrų JAV žurnalisto Tuckerio Carlsono laidoje, kurioje kalbėjo apie „vieną didžiausių mūsų laikų skandalų“.
Šis žurnalistas iš pradžių keletą mėnesių kalbėjo apie SARS-CoV-2 keliamą pavojų, bet paskui ėmė tuo abejoti, kritikavo pandemijos valdymo priemones, pavyzdžiui, atstumo laikymąsi, kaukes ir vakcinas, galiausiai net ėmė skelbti melagienas.
R.Rooso įrašu pasidalijo ir buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas.
Tyrimai patvirtino tai, ko iš pradžių netyrė
Į olandų politiko paskelbtą informaciją sureagavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.
Mokslininkas patvirtino, kad vakcinos nuo COVID-19 bandymų metu nebuvo vertinta, kaip ji mažina viruso perdavimo galimybes.
Jei vakcina padeda tau kovoti su virusu, greičiausiai turi mažesnį viral load, kas tiesiogiai siejasi su mažesniu perdavimu.
„2020 m. gruodžio publikacijoje, kurioje pirmą kartą aprašomas „BioNTech“/„Pfizer“ vakcinos efektyvumas, nėra nieko minima apie vakcinos apsaugą nuo viruso platinimo“, – savo paskyroje „Facebook“ pažymėjo jis.
Po kelių savaičių „Pfizer“ atstovai, greičiausiai reaguodami į komentarus, kad vakcina per greitai buvo patvirtina skiepijimui, „Twitter“ vartotojams priminė, kad JAV Vaistų ir maisto administracija (FDA) ne patvirtino, tik išdavė leidimą naudoti „Comirnaty“, siekiant apsaugoti 16-mečius ir vyresnius asmenis nuo COVID-19.
2021 m. vasarį žurnalas „Nature“ pranešė, kad, skirtingai nuo kitų gamintojų, „Pfizer“/„BioNTech“ dar tik testuos, kiek efektyviai jų vakcina stabdo viruso perdavimą.
„Jei vakcina padeda tau kovoti su virusu, greičiausiai turi mažesnį viral load (angl. viruso kiekį), kas tiesiogiai siejasi su mažesniu perdavimu/užkratumu, – S.Čaplinsko paskyroje komentuodamas olandų politiko įrašą, pabrėžė Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. – O galimybių pasas, beje, atsiranda dar po keturių mėnesių.“
Kad vakcinos saugo ne tik nuo paties viruso, bet ir pristabdo jo plitimą, buvo pastebėta kiek vėliau, pradėjus gauti „real world“ (realaus pasaulio), nebe bandymų duomenis. LSMU profesorius paminėjo vieną Belgijoje atliktą tyrimą, kurio duomenys parodė, kad vakcinos iki 62 proc. sumažina viruso perdavimo riziką.
Galimybių paso ir panašių dokumentų, kurie pandemijos metu tapo leidimu patekti į tam tikras viekas arba užsiimti tam tikra veikla, kritikai piktinasi, esą vakcinuotis reikėjo vien dėl šių dokumentų, kuriuos kai kurie net lygino su nacių naudotu arijų pasu.
M.Stankūno teigimu, masinė vakcinacija vyko ir galimybių pasas imtas naudoti siaučiant SARS-CoV-2 delta atmainai.
Tuomet buvo atlikta dar daugiau tyrimų, patvirtinančių, kad vakcinuoti asmenys turi mažesnę riziką platinti virusą. Mokslininkas paminėjo keletą jų: vykusius Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose.
Bet visuose tyrimuose pabrėžiama, kad ši apsauga yra mažesnė nei alfa atmainos atveju, be to, ji gana greitai mažėja.
„Tad, mano nuomone, šis „Pfizer“ atstovės pasakymas atspindi žinių lygį pačioje vakcinacijos pradžioje, – pažymėjo M.Stankūnas. – Vėlesni moksliniai tyrimai parodė ir kitus galimus vakcinacijos privalumus mažinant viruso platinimą.“
Taigi R.Rooso paskelbta informacija apie tyrimus, kiek efektyviai „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina stabdo koronaviruso plitimą, buvo žinoma nuo pat vakcinacijos pradžios. Be to, tikslias išvadas apie tai buvo galima daryti remiantis realaus pasaulio, o ne bandymų duomenimis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia