„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 08 04

Skandalas dėl Aušros vartų lenkiškuose pasuose: kol Lietuva piktinasi, lenkai balsuoja

Lietuvoje auga pasipiktinimas dėl Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerijos sumanymo šios šalies piliečių pasuose įdėti Vilniaus Aušros vartų vaizdą. Dėl to aiškintis teko Lenkijos ambasados atstovui, pasipiktinimo sulaukta ir Lenkijos žiniasklaidoje. Balsavimui tai turėjo kitokios įtakos – penktadienį už Aušros vartus jau buvo balsavę per 55 tūkst. asmenų ir tai yra daugiausia balsų surinkęs pasiūlymas.
Aušros vartų motyvas iš zaprojektujpaszport.gov.pl
Aušros vartų motyvas iš zaprojektujpaszport.gov.pl

Prieš savaitę Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerija paskelbė apie naują projektą – pakvietė lenkus kartu atrinkti vaizdus, kurie papuoš šalies šimtmečiui skirto piliečio paso puslapius. Žmonės galės atrinkti šešis motyvus, kurie papuoš dokumento puslapius. Tarp jų – ir Vilniaus bei Lvovo vaizdai, kas iš karto sulaukė pasipiktinimo pačioje Lenkijoje – esą tokiu būdu norima pase turėti svetimos valstybės vaizdų, o tai provokacija.

Linas Linkevičius tikisi, kad nebus

Po to, kai žinią paskelbė 15min, sujudimas kilo ir Lietuvoje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dienraščiui „Lietuvos žinios“ pareiškė, kad naujuose lenkiškuose pasuose neturėtų būti naudojami Vilniaus Aušros vartų atvaizdai.

„Nenormalu, kai tai daroma naudojant kitos valstybės vaizdus, juo labiau žinant, kad mūsų istorijoje būta įvairių puslapių. Kalbant apie Vilnių, šio krašto likimą, tai dar jautriau. Todėl tiesiog privalu atsižvelgti į šias aplinkybes“, – dienraščiui „Lietuvos žinios“ pasakytas L.Linkevičiaus mintis citavo BNS.

Ministras taip pat teigė turintis vilties, kad Aušros vartų atvaizdo lenkiškuose pasuose nebus.

Sužinojus apie tokią iniciatyvą, į ministeriją buvo iškviestas Vilniuje reziduojantis kaimynės šalies laikinasis reikalų patikėtinis.

Balsų sparčiai daugėja

Penktadienį ryte šis skaičius pasiekė beveik 55 tūkst. ir sparčiai didėjo.

Toks sujudimas turėjo didžiulės įtakos interneto svetainėje zaprojektujpaszport.gov.pl vykstančiam balsavimui. Dar trečiadienį už motyvą pasuose turėti Aušros vartų vaizdą buvo balsavę kiek daugiau nei 14 tūkst. žmonių, o penktadienį ryte šis skaičius perkopė 55 tūkst. ir sparčiai didėjo. Tai yra daugiausia balsų surinkęs pasiūlymas kol kas iš 13 pateiktų motyvų, o balsuotojai, pagal ministerijos sumanymą, gali atrinkti šešis motyvus.

Lenkijos žiniasklaidoje – gausu teiginių, kad toks ministerijos sprendimas siūlyti žmonėms lenkiškus pasus papuošti svetimos valstybės vaizdais (jau nuspręsta, kad pasuose bus ir Lvove esančios Ereliukų kapinės) yra provokacija.

Pirmasis apie tai prabilo dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas ir užsienio naujienų skyriaus vadovas Jerzy Haszczynskis: „Abi šios vietos man yra artimos. Aušros vartų koplyčioje Lietuvos sostinėje susituokiau. Mano senelis buvo Lvovo ereliukas. Tuo labiau jaučiuosi turintis teisę pareikšti, kad sumanymas, jog Lenkijos piliečiai važinėtų po pasaulį su oficialiu dokumentu, kuriame yra nuotraukų iš Lenkijai nepriklausančių miestų, yra provokacija. Nepriklausomai nuo to, kad tos vietos asocijuojasi su mūsų krašto nepriklausomybės kovomis. Nesunku įsivaizduoti, koks triukšmas (ir teisėtai) kiltų Lenkijoje, jeigu vokiškuose dokumentuose atsirastų Poznanės Rotušės ar Vroclavo Šimtmečio halės nuotraukų. Laukdami atjautos iš kitų, pirmiausia reikalaukime to iš pačių savęs.“

Pasipiktino ir Ukraina

Aušros vartai yra svarbūs lenkams, o Lietuva tam ir neprieštarauja – koplyčioje gausu lenkiškų akcentų.

Newsweek.pl redaktorė Agnieszka Filipiak savo straipsnyje apie Aušros vartų galimą atsiradimą Lenkijos piliečių pasuose teigia esanti tikra, kad „tam tikri sluoksniai pasirūpins, kad nenukristų žemiau reitinge“. Redaktorės teigimu, Aušros vartai yra svarbūs lenkams, o Lietuva tam ir neprieštarauja – koplyčioje gausu lenkiškų akcentų. Čia nuolat lankosi Lenkijos turistai, kurie meldžiasi lenkiškai mišiose.

„Vilnius buvo Lenkijos ir lenkiškas miestas, bet taip pat buvo žydiškas, lietuviškas, vokiškas ar totoriškas. Ir jo grožis buvo susijęs būtent su tuo daugiatautiškumu. (…) Šiandien Vilnius yra nepriklausomos Lietuvos sostinė, gerbkime tai. Mūsų santykiai nėra lengvi. Nors remiame vieni kitus tarptautinėje erdvėje, tačiau dviejų šalių santykiuose nepasitikime vieni kitais. Provokacinis Vidaus reikalų ir administravimo ministerijos projektas niekam nepasitarnaus, taip pat lenkų tautinei mažumai Lietuvoje“, – rašo A.Filipiak.

Idėja – neprotinga

Dominikas Wilczewskis, leidinio „Przegląd Bałtycki“, rašančio apie Baltijos šalis, žurnalistas, situaciją 15min sakė, kad nauji pasai neturėtų kelti tokių emocijų, kadangi akivaizdu – minint Nepriklausomybės atgavimo šimtmetį prisidės prie būsimų renginių.

Turėtume išnaudoti šią sukaktį ieškodami jungiančių simbolių. Tokiu galėtų būti prezidentas Gabrielius Narutowiczius, kurio tikras brolis buvo vienas iš Vasario 16-osios akto signatarų, - sakė D.Wilczewskis.

„Manau, kad Lietuvos URM reakcija yra kiek perdėta, nors suprantu, kad lietuviai labai jautriai traktuoja Vilniaus priklausomumo reikalą. Lietuviai privalo suprasti, kad Vilnius, o ypač – Aušros vartai, kur meldėsi Juzefas Pilsudskis atkovojus miestą 1919 metais, yra labai svarbi lenkų atminčiai ir taip liks. Tačiau absoliuti dauguma lenkų jau susitaikė, kad šiandien Vilnius priklauso Lietuvai ir niekas, būdamas rimtas žmogus, nenori jo iš Lietuvos atimti, – kalbėjo D.Wilczewskis.

– Pačią idėją patalpinti Aušros vartų vaizdą pasuose vertinu kaip neprotingą. 2018 metais Nepriklausomybės atgavimo šimtmečius minės ir Lietuva, kitos Baltijos ir viso šio regiono šalys. Mūsų regiono istorija yra sudėtinga ir skausminga, patirta daugybė konfliktų. Todėl turėtume išnaudoti šią sukaktį ieškodami jungiančių simbolių, o ne skiriančių. Tokiu simboliu galėtų būti prezidentas Gabrielius Narutowiczius, kurio tikras brolis buvo vienas iš Vasario 16-osios akto signatarų.“

Vis dėlto D.Wilczewskis įsitikinęs, kad ši idėja nekilo iš blogos valios ar noro pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams, tik efektas esą gali būti būtent toks. „Ši sukaktis neturėtų kelti naujų ginčų, juolab kad kiti klausimai vis dar neišspręsti. Dabartinė Lietuvos URM yra geranoriškai nusiteikusi Lenkijos atžvilgiu, Seime turime Gegužės 3-osios iniciatyvinę grupę, grupė parlamentarų remia Lietuvos lenkams naudingus sprendimus dėl pavardžių rašymo dokumentuose. Keičiasi ir lietuvių požiūris į Juzefo Pilsudskio asmenybę, pasigirsta balsų, kad Lenkijos pergalė kovoje su bolševikais 1920 metais ne tik išgelbėjo Lenkiją, bet ir 20-čia metų pavėlino Lietuvos okupaciją, – teigė „Przegląd Bałtycki“ žurnalistas.

Aš tikiuosi, kad eilinį kartą sveikas nugalės. Labai tikiuosi, kad jo Lenkijoje yra pakankamai, – teigė A.Nikžentaitis.

Bijau, kad dėl šitos istorijos su pasais, nors ji nėra rimta, galime prarasti dalies Lietuvos politinio elito palankumą ir užkirsime kelią išspręsti bent dalį problemų. Tai pakenks ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvos lenkams. Dar yra laiko atšaukti šį sumanymą, nors žinoma, kad politikai retai pripažįsta savo klaidas. Vis dėlto tikiu, kad sveikas protas nugalės.“

Tiki sveiku protu

Apie sveiką protą kalba ir istorikas, Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas, dr. Alvydas Nikžentaitis. „Iš vienos pusės tai nėra nieko nuostabaus, nes Aušros vartai yra kaip lietuviams lietuviško Vilniaus simbolis, taip lenkams – lenkiškojo Vilniaus simbolis. Tokie svarstymai ir diskusijos eilinį kartą parodo, koks Vilnius yra kultūriškai svarbus šiandieninei Lenkijai. Kita vertus, mes žinome, kad tai nėra visiškai nauja situacija – panašiai buvo susiklostę tarpukariu, kai viename Lenkijoje pasirodė teiginys, kad Aušros vartai yra lenkiškas objektas. Tada lietuvių protestai buvo garsesni, negu yra šiandien dėl galimo Aušros vartų atvaizdo lenkiškuose pasuose“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdybos pirmininku išrinktas profesorius Alvydas Nikžentaitis.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valdybos pirmininku išrinktas profesorius Alvydas Nikžentaitis.

Istorikas teigė žiūrintis į tokius dalykus pakankamai nuosaikiai – esą tai nėra labai blogai, nes Lenkijoje kol kas nėra stiprių politinių jėgų, kurios reikalautų Vilniaus krašto prijungimo. „Mes puikiai žinome, kad įvairūs žmonės tiek Lietuvoje, tiek kitur į tokius dalykus žiūri labai įtariai. Ir žmonės, kurie dabartinės Lenkijos gerai nepažįsta, tame mato tam tikrus imperialistinės Lenkijos tikslus. Mano galva, protingi politikai nesudaro progos piktintis jų sprendimais ir apsveria kiekvieną savo žingsnį, kurį žengia. Aš tikiuosi, matydamas tą diskusiją, kuri šiuo metu verda Lenkijoje, kad eilinį kartą sveikas nugalės. Labai tikiuosi, kad jo Lenkijoje yra pakankamai“, – 15min teigė A.Nikžentaitis.

O tas sveiko proto nugalėjimas reiškia, kad Aušros vartų atvaizdo Lenkijos pasuose vis dėlto nebus, nes tai tėra bereikalingų emocijų kėlimas, bet tai bus išnaudojama sprendžiant ir pavardžių rašybos klausimą Lietuvoje, ir kitus su lenkų bendruomene Lietuvoje susijusius dalykus. Visa tai tik pasunkins ir taip nelengvus dvišalius santykius.

Galbūt tai yra nesusipratimas?

Lenkijai tikrai nėra naudinga esant dabartinei jos padėčiai Europos Sąjungoje pradėti dar vieną tuščią ginčą su Lietuva, – teigė A.Radčenko.

Apžvalgininkas ir tinklaraštininkas Aleksandras Radczenko neslepia: jam nesuprantamas toks kaimyninės šalies valstybinės institucijos žingsnis. „Lenkijai tikrai nėra naudinga esant dabartinei jos padėčiai Europos Sąjungoje pradėti dar vieną tuščią ginčą su Lietuva. Taigi tai arba nesusipratimas kažkokio valdininkėlio arba tam tikrų Lenkijos valdančiosios partijos politikų bandymas flirtuoti su radikaliai nacionalistiniu elektoratu“, – 15min teigė A.Radčenko.

Kalbėdamas Lenkijos radijui, jis teigė suprantąs, kad Aušros vartai yra ir sakralinis, ir istorinis simbolis, kuris labai svarbus lenkams ir Lenkijai, bet esą nereikėtų pamiršti, jog šiuo metu jis yra kaimyninės šalies teritorijoje ir šį faktą reikia gerbti. „Manau, kad Aušros vartų atvaizdo patalpinimas Lenkijos pasuose gali būti traktuojamas kaip tam tikra provokacija. Be to, provokacija neturinti jokio tikslo, o tik dar labiau bloginanti Lietuvos-Lenkijos santykius. Manau, kad mūsų regione praktiškai kiekviena valstybė galėtų savo pasuose talpinti kaimynų tam tikras vietoves ar simbolius. Lietuvos pasuose galėtų atsirasti Punsko ir Seinų vaizdai, Vokietijos – Vroclavo ar Gdansko. Tokiu būdu galima pažengti labai toli, taigi svarbu neužsižaisti, palikti istoriją istorikams“, – kalbėjo A.Radčenko.

Piktinasi ir Ukraina

Valdemaro Doveiko nuotr./Aleksandras Radčenko
Valdemaro Doveiko nuotr./Aleksandras Radčenko

Pasipiktinimą Lenkijos sprendimu jau išsakė ir Ukraina. „Esame labai susirūpinę dėl šitos situacijos, analizuojame informaciją, konsultuojamės su lietuviais, atitinkamai reaguosime“, – wp.pl sakė Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Andrijus Deščyca.

Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerija kol kas jokios pozicijos dėl kilusios skandalo nėra išsakiusi. Wp.pl teigimu, jų gautas atsakymas į prašymą pakomentuoti, tebuvęs toks: „Informuojame, kad galutinis sprendimas dėl to, kokie motyvai atsiras naujuose pasuose, bus priimtas rugsėjį. Balsavimas interneto svetainėje www.zaprojektujpaszport.gov.pl yra rekomendacinio pobūdžio. Pristatomi motyvai apima asmenybes, įvykius, vietas ir simbolius, susijusius su Lenkijos nepriklausomybės kovomis 1918 metais. Dar kartą pabrėžiame, kad joks sprendimas dar nėra priimtas. Todėl sunku spręsti, kurie motyvai bus pasirinkti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs