Ši istorija ilga ir paini. Susipažinus su ja, atrodo, kad ne vieno tūkstančio eurų verta didžiausia Lietuvos medinė jachta, galėjusi garsinti Lietuvą visame pasaulyje, rūpėjo tik pačiam jos savininkui. Dar, galbūt, mažam ratui buriuotojų. Jos vertės, pasak G.Alksnio, nesuvokė ne tik VST vadas, bet ir Seimo nariai, Vidaus reikalų ministerija, Prezidentūra, Kauno valdžia, kurių visų užtarimo jis prašė.
64-erių metų G.Alksnys jūrinę „Drako“ klasės jachtą „Meridianą“ už 10 tūkst. litų nusipirko iš UAB „Passat“ dar 1994 metais. Jachta plataus korpuso ir skirta įveikti visas jūras bei vandenynus. Ekspertų grupė, apžiūrėjusi ją 1997-aisiais, nustatė, kad ji statyta Šcecino jachtų statykloje 1977 metais, o jos vertė gali siekti net 105 tūkst. dolerių.
„Tokių jachtų buvo pastatyta, mano žiniomis, 11. Atradau ją besimėtančią ant kranto. Planavau per trejus ar ketverius metus restauruoti ir išplaukti į kelionę aplink pasaulį. Garsinti Lietuvą. Tačiau dėl mano įmonių bankrotų restauracijos darbai užsitęsė“, – rodydamas „Meridiano“ nuotraukas, 15min pasakojo G.Alksnys.
Sutarė dėl patalpų nuomos
Nusipirkęs jachtą, tinkamas patalpas jai laikyti jis atrado VST teritorijoje – Radvilėnų pl. 1, Kaune.
„Jos gabaritai tokie, kad netelpa į jokią gamyklą. Vartai įprastai būna 3,5 metro, o jachta – daugiau nei 4 metrų pločio. Apvažiavau visą Kauną. Sužinojau, kad rusų armijos buvusiuose padaliniuose yra tokio dydžio patalpa. Susipažinau su tuometiniu VST vadovu Sergejumi Madalovu, kurio buriavimo mokytojas buvau. Išsimatavom, vartai – 4,2 metro. Tinka“, – istoriją ėmė pasakoti G.Alksnys.
Buvo pasirašyta neatlygintina nuomos sutartis, kurios galiojimas vėliau pratęstas keletą kartų. Sutartyje buvo numatyta abipusė restauruotos jachtos nauda – ja tarnybos pareigūnai galės vykdyti sportinės ir profesionalios tarnybos veiklos tobulinimo parengties programas.
„Treji-ketveri metai, maniau, ir išplauksiu. Bankas žadėjo skirti paskolą. Deja... Ten kaip kosminis laivas – galima prigrūsti labai daug visko. Gali kainuoti ir milijonus, gali kainuoti ir 200 tūkst. eurų. Pilnai sukomplektuotos jos vertė galėjo būti apie 2 mln. eurų. Dirbau, kroviau viską į ją, susilaikiau nuo kelionių, draugus įtraukiau.
Su sūnumi 1997 m. sukonstravome ir pastatėme galingą katilinę. Nuolat ją tobulinome. Atvedėme ir komunikacijas. Apšiltinome patalpas. Daug metų aš tą pastatą remontavau, stogą lopiau. Jei ne tai, jis būtų subyrėjęs. Kai prasidėdavo lietus, statydavau 15 kibirų“, – kad investavo ne tik į jachtą, paaiškino G.Alksnys.
Nuspręsta ilginti jachtos takelažą, panaudojant brangią tiko medieną. Vertė dar išaugo.
„Buvau numatęs ją padaryti pačią geriausią pagal gyvenamąsias sąlygas, komfortą, vaizdą, dizainą. Kelionei aplink pasaulį trūko kiek ilgio, tad prailginau dviem metrais“, – teigė G.Alksnys.
Naujas vadas liepė išsikraustyti
Išeidamas į pensiją, G.Alksnio teigimu, S.Madalovas paragino jachtą ir kitą įrangą iš VST patalpų iškraustyti. Netrukus, 2015-aisiais, į tarnybos vado kėdę sėdo Ričardas Pocius. Jachtų statytojas iškart susisiekė su juo, prašė pratęsti patalpų nuomos sutartį.
„Tuomet pasikeitėme mobiliųjų telefonų numeriais. R.Pocius puikiai žinojo, kas aš ir kaip su manimi susisiekti. Duodu tris mėnesius išsikraustyti, – pasakė. Paaiškinau, kad tai neįmanoma, juk tiek metų dirbta. Tai tarsi Lietuvos vėliava, jūrinė diplomatija. VST vadas užsiblokavo.
Jei būtų buvę man kur trauktis, aš būčiau pasitraukęs. Tokio dydžio jachtos nėra kur perkelti.
Jei būtų buvę man kur trauktis, aš būčiau pasitraukęs. Tokio dydžio jachtos nėra kur perkelti. Aerodrome radau dar vieną angarą, bet jis buvo per didelis – 20 metrų aukščio lubos, nebūčiau sugebėjęs apšildyti. Kad galėčiau dirbti su epoksidine derva, reikia nuolat palaikyti 20 laipsnių temperatūrą, drėgmės lygis negali viršyti 65 proc. Galiausiai jie man ir nesutiko tų patalpų išnuomoti. Jachta buvo restauruojama, judint negalėjau.
R.Pocius kelis kartus paragino mane išsikraustyti. Reagavau į perspėjimus, visais varpais skambinau, rašiau. Užtarimo ieškojau ir tarp Seimo narių, ir prezidentūroje, ir Kauno miesto savivaldybėje. Prašiau, kad leistų toliau ten dirbti, tą jachtą prikelti iš numirusių, paleisti kelionei aplink pasaulį. Kalbėsim, darysim, – visi taip sakė, bet nieko nežadėjo“, – tikino G.Alksnys.
Prabėgus keletui mėnesių po pokalbio su R.Pociumi, jam buvo uždrausta lankytis patalpose, – pakeistos spynos. Buvo įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros – pastatas tapo saugomu valstybės.
„Atvažiuoju prie tvoros, pažiūriu, kad jachtos vežimas šalia stovi, katilinės kaminas stovi, vartai užrakinti – viskas gerai. Pastarąjį kartą jachtą mačiau praėjusių metų kovą, kai gavau raštą dėl 64 eurų skolos už elektrą. Nepatenku į vidų, kaip galėjau naudotis? Įeinam į vidų – šviesos visos dega. Ką jie ten darė?“, – stebėjosi G.Alksnys.
Apie sunaikinimą niekas nepranešė
Praėjusių metų spalį G.Alksnys buvo nuvažiavęs prie garažų, viskas dar buvo vietoje.
„Lapkritį susitikau su sūnumi, informavau, kad atsirado žmogus, kuris padės keliais šimtais tūkstančių eurų prikelti tą jachtą. Sūnus sumišo: kokią jachtą? Spengianti tyla. Tu nieko nežinai? Nebėra „Meridiano“. Pasakęs jam kažkoks VST darbuotojas, kuris matė procesą ir gailėjo, kai jachta gabalais buvo pjaustoma. Nustėrau. Iškart skambinau R.Pociui – neatsiliepė. Iki šiol man neatsiliepia.
Manau, tai buvo principo reikalas. Neva nerado manęs trejus metus, tad turtą pripažino bešeimininkiu. Aš registruotą laišką pačiam vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui parašęs dar 2018 m. balandžio mėnesį, prašiau pratęsti sutartį, padėti išsaugoti didžiausią Lietuvos jachtą. Iki šiol nėra jokio atsakymo. Siunčiau laišką ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui. Atsakymą gavau tik po kelių mėnesių – liepą: ne tuo adresu kreipiatės, bet kiek yra žinoma, Vidaus reikalų ministerijoje tas klausimas yra svarstomas.
Rugpjūčio 23-ąją, Baltijos kelio dieną, pasirodo, R.Pocius pasirašė įsakymą sunaikinti jachtą. Ieškau užtarimo visur, o VST tuo metu apsimeta, kad manęs neranda, ir naikina. Juk patalpose daug mano daiktų buvo su vardu ir pavarde. O jie nežino, kieno visas šis turtas. Absurdas“, – piktinosi G.Alksnys.
Iki paskutinės minutės jis manė, kad atsiras kas protingesnis, kuris pasakys: tos patalpos – nenaudojamos, leiskit stovėti jachtai, kol ji bus restauruojama.
„Juk čia garbė ir orumas, kai plauksiu su Lietuvos vėliava aplink pasaulį. Tai buvo mano tikslas, gyvenimas. Ketvirta pagal dydį jachta sovietmečiu. Dabar tas tikslas sutryptas. Iš viso sunaikintos 4 mano jachtos. Taip pat ir M klasės jachta. Tokia Lietuvoje, ko gero, vienintelė buvo, tad neįkainojama.
Ir „Optimist“ klasės jachta. Dukros architektės dizainas. Dar visa įranga. Barbariška, niekinga, žiauru. Iš jachtos malkų pasidaryt. Kodėl niekas neinformavo? Nebūčiau leidęs sunaikinti. Gal išsivežęs būčiau, nežinau. 22-eji metai darbo...“, – nutęsė jachtų statytojas.
Ikiteisminio tyrimo nepradėjo
Paklaustas, kam, jo nuomone, prireikė tų apleistų patalpų, G.Alksnys atsakyti negalėjo.
„Niekam jos nereikalingos. Prieš trejus metus buvo kalbų, kad ten šarvuočius nori laikyti. Pinigų patalpų įrengimui neatsirado. Vėliau sakyta, kad perduoti pastatai Turto fondui, bet neperduoti. Privažiavimo net nėra. Pažiūrėkite, kokia ten valstybės saugoma paslaptis? Kraupu. Viršutiniame aukšte net durys atlapotos“, – stebėjosi G.Alksnys.
Sužinojęs, kad nebeliko jachtos, jis nuvyko į vietą. Patvoryje rado numestą savo sugedusį „Renault“ automobilį. Be kapoto, sparno, apgadintą.
„Per tuos trejus metus, kol manęs neįleido į vidų, ta jachta būtų bent tiek padaryta, kad galėtų stovėti lauke. Trūko kokių trejų ketverių metų jos restauracijai pabaigti“, – patikino pašnekovas.
Jis kreipėsi į Kauno apskrities policiją. Ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. G.Alksnio advokatas apskundė policijos atsisakymą prokuratūrai. Juk, anot jo, sunaikintas didžiulės vertės turtas.
Papildyta sausio 4 d. 13.45 val. Kaip informavo Kauno apskrities policija, 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate buvo gautas pareiškimas apie tai, jog 2018 m. spalio-lapkričio mėnesiais buvo sunaikinta pranešėjui priklausanti jachta. Kokia padaryta turtinė žala, pranešėjas nenurodė.
Pareigūnai reaguodami į pranešimą, pradėjo tyrimą, tikslino įvykio aplinkybes. Po atlikto išsamaus tyrimo, 2018 m. gruodžio 20 d. priimtas bei Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorų patvirtintas nutarimas, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pasak Kauno apskrities policijos atstovų, aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad pranešėjas nuo 2013 metų jachtą minėtu adresu esančiose patalpose laikė neleistinai ir nuo 2015 metų asmuo buvo raginamas ją iš šių patalpų išgabenti. To neįvykdžius, jachta buvo utilizuota.
Sulaikė ir perdavė policijai
Sausio 2 d. 15min žurnalistė ir fotografas nusprendė apžiūrėti patalpas, kuriose buvo laikomas sunaikintas G.Alksnio turtas. Norėta įsitikinti, kokios svarbos yra šis saugomas objektas. Nuvykome ten kartu su G.Alksniu, šis tikino norįs apžiūrėti besimėtančią mašiną, tikėjosi pro skyles sienoje pažvelgti į kitus garažus – gal juose saugoma dalis jo išlikusio turto.
Štai pastatas, kuris laikomas valstybės saugomu objektu.
Viename krašte – maža atkarpa tvoros ir perspėjimas, kad aplinka filmuojama.
Toliau regima tik ant žemės besimėtanti geltona juosta. Patekti į teritoriją, išvagotą lyg dirvonas, niekas netrukdo. Be jokio vargo patenkame ir į garažą, kuriame stovėjo jachta. Nėra nei užraktų, nei spynų, vartai net neužkalti.
Viduje – tuščia. Tamsu. Pasišviečiame mobiliaisiais. Pasilipęs atsineštomis kopėčiomis, G.Alksnys pažvelgia pro skylę sienoje. Sublokuotame garaže atranda vieną jachtos dalį.
Vėliau jis rankos mostais bando mums atvaizduoti, kur kas stovėjo, kiek vietos garaže užėmė jachta. Nespėjame užlipti į kapitono kambarėlį, kai tarpduryje išdygsta keletas vyrų. Trumpas pokalbis su jais pasibaigia durų užrėmimu – įžengėme į neleistiną VST teritoriją, tad esame sulaikyti. Prašau išleisti pastovėti bent šviesoje, tačiau duris užrėmęs vyras nesileidžia į kalbas.
Netrukus prisistato gal 5 ar 6 uniformuoti VST pareigūnai, paprašo sekti paskui juos. Einame iki pagrindinės tarnybos bazės, kokį puskilometrį. Ten mus pasitinka viršesnis asmuo, paprašo asmens dokumentų. Kalbasi maloniai, pakviečia į vidų. Keliskart paskambinęs jis pareiškia, kad nutarta iškviesti policiją. Esame pažeidėjai. G.Alksnys lieja emocijas: ar jūsų rankomis buvo sunaikinta jachta?
Policija atvyksta pakankamai greitai. Pareigūnai užpildo reikiamus dokumentus: praneš, ar bus pradėtas tyrimas. Įdomu tai, kad prieš keletą savaičių, dar neišlindus istorijai į dienos šviesą, keletas žurnalistų praleido tose patalpose valandą, ir jokie sargai ar VST darbuotojai nepasirodė.
Mums palikus VST patalpas, iki tol ant žemės gulėjusi geltona juosta jau buvo pakelta.
Visų pirštai – į VST
Dėl jachtos sunaikinimo 15min užklausas išsiuntė Vidaus reikalų ministerijai, kurią vis atakavo G.Alksnys, Seimo nariui V.Bakui, prezidentūros spaudos tarnybai, Kauno apskrities policijai ir VST. Vidaus reikalų ministerijos atstovas informavo, kad į visus klausimus atsakys VST. Prezidentūros atstovas patikino, kad kanceliarijai ši istorija nėra žinoma, kad nebuvo gauta jokių dokumentų, susijusių su šia istorija.
„Gautą raštą perdavėme atsakingai institucijai. Šiuo atveju – tai Vidaus reikalų ministerija. Konkrečiu atveju žmogui tikslingiausia kreiptis ne į politikus, o į teismą ar teisėsaugos institucijas, kurios ir padėtų išsiaiškinti situaciją. Be abejo, vadovai, įstatymų numatyta tvarka, turi įvertinti sutartis ir laikytis sutartyse numatytų įsipareigojimų“, – toks buvo V.Bako atsakymas.
Iš 2015 m. spalio 21 d. R.Pociaus G.Alksniui siųsto rašto akivaizdu, kad jachtos savininkas buvo perspėtas, jog jei iki 2015 m. spalio 30 d. neišsiveš iš patalpų turto, tai priverstinai turės padaryti VST, dėl ko savininkas gali patirti didelių materialinių nuostolių. Rašte teigiama ir tai, kad VST neturi pagrindo laikyti G.Alksnio turto šiose patalpose.
Patalpas apleisti raginta ne kartą
15min sulaukė ir VST šios ilgos istorijos vertinimo. Pasak tarnybos, patalpų nuomos sutartis, tikėtina, – klastotė, o turtas, kuris buvo viduje – nulinės vertės.
VST atsiųstame paaiškinime teigiame, kad 2015 metais buvo nustatyta, jog VST teritorijoje esančiame pastate (Radvilėnų pl. 1, Kaune) yra saugomas turtas, kuris nepriklauso Viešojo saugumo tarnybai. Atlikus ne vieną tarnybinį patikrinimą ir atsižvelgus į liudytojų parodymus, nustatyta, kad buvusio tarnybos vado S.Madalovo sutarimu su G.Alksniu ir nurodymu valstybės turtas buvo užleistas naudotis privatiems asmenims ir UAB'ams. Buvo preziumuota, kad galimai šio turto savininkas yra G.Alksnys, tačiau jokių konkrečių rašytinių įrodymų apie turto savininką VST neturėjo.
„Su šiuo asmeniu buvo susisiekta telefonu, dalį daiktų G.Alksnys išsivežė, tačiau didelė dalis liko patalpose. VST ne kartą raštu (registruotu paštu, antstolių pagalba) kreipėsi į G.Alksnį su prašymu išgabenti iš tarnybos teritorijos galimai jam priklausantį turtą, tačiau šis asmuo į raginimus nereagavo, taip pat nepatvirtino, kad turtas priklauso jam ir likusio turto neišgabeno.
Paskutinis VST raštas G.Alksniui išsiųstas 2017 m. gruodžio 6 d. ir antstolio įteiktas jam 2018 m. kovo 27 d. Rašte buvo prašoma visais įmanomais būdais susisiekti su VST ir aptarti turto išgabenimo klausimus, kitaip dėl rasto turto bus imtasi teisinių priemonių jį pašalinti“, – rašoma VST rašte 15min.
VMI nustatė, kad turto vertė – nulinė
2016 m. spalio 13 d. raštu VST kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kad būtų nustatyta preliminari rasto turto vertė. VMI savo aktu, surašytu 2016 m. lapkričio 4 d., nustatė, kad viso (31 pozicijos) VST teritorijoje esančiame pastate rasto turto vertė yra nulinė. Nesutikdama su tokiu VMI vertinimu, VST kreipėsi į teismą, tačiau teismas paliko galioti VMI sprendimą.
VMI: viso (31 pozicijos) VST teritorijoje esančiame pastate rasto turto vertė yra nulinė.
„Abejoti teismo priimtu sprendimu dėl patvirtintos VMI nustatytos turto nulinės vertės VST neturėjo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad VST nėra patalpų (plotas – 2 208,85 kv. metrų), kuriose buvo rastas minėtas turtas, savininkė, o naudoja jas pagal 2012 m. vasario 24 d. Valstybės turto panaudos sutartį, sudarytą su Vidaus reikalų ministerija. Vadovaudamasi šios sutarties nuostatomis, VST neturi teisės išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims jai perduoto turto.
2018 m. balandžio 25 d. Vidaus reikalų ministerijos raštu VST buvo įspėta apie panaudos sutarties pažeidimų negalimumą ir įpareigota informuoti Vidaus reikalų ministeriją dėl veiksmų atlaisvinant minėtas patalpas“, – teigiama VST paaiškinime.
VST patyrė 210 tūkst. eurų žalą
VST dėl šio turto neteisėto saugojimo, kaip teigiama rašte 15min, patyrė nepatogumų – negalėjo naudotis patalpomis, patyrė 210 tūkst. eurų siekiančius nuostolius (2018 m. gegužės mėnesio duomenimis), negalėjo pradėti rekonstrukcijos darbų. VST patikslino, kad suma apskaičiuota įvertinant kiek, kainuotų didžiąja dalimi patalpų nuoma ir komunalinių paslaugų išlaidos, taip pat teritorijos/patalpų apsauga.
VST dėl šio turto neteisėto saugojimo patyrė nepatogumų – negalėjo naudotis patalpomis, patyrė 210 tūkst. eurų siekiančius nuostolius.
„Atsižvelgiant į tai, ir kad tariamas savininkas G.Alksnys turto neėmė, VST Centrinės inventorizacinės komisijos siūlymu rastas turtas buvo įtrauktas į tarnybos užbalansinę apskaitą, vėliau – nurašytas ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais buvo pripažintas atliekomis. Visus patalpų tvarkymo darbus atliko VST darbuotojai. Visas metalas priduotas į metalo laužą, o lėšos už jį pervestos į valstybės biudžetą“, – teigiama VST rašte.
Priėmus šį sprendimą, VST darbuotojams neva ne kartą skambino G.Alksnys, kuris grasino susidorojimu ir atleidimu iš tarnybos, prisidengdamas valstybės prezidentais, pažintimis su politikais ir įtikinėjo, kad jis teisėtai laiko turtą VST patalpose. Kaip įrodymas buvo pateikta negaliojančios 2011 m. liepos 18 d. pasirašytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties kopija, sudaryta tarp Kauno buriavimo veteranų klubo ir VST pareigūno Kęstučio Kirdeikio. Šios sutarties galiojimas baigėsi 2012 m. liepos 31 d.
„Pabrėžtina, kad ši sutartis – klastotė. Sutartis, kurios kopiją pateikė G.Alksnys, nėra registruota VST saugomų dokumentų registre (galimai suklastota), o ją tariamai su VST sudarė ne VšĮ „Meridiano buriuotojai“, kurios vadovas yra G.Alksnys, bet Kauno buriavimo veteranų klubas (Vytautas Mačiulaitis)“, – paaiškino VST atstovai.
Šiuo metu atlaisvintose ir išvalytose patalpose, kaip teigiama rašte, saugoma kovinė technika, spec. automobiliai, kurie perkelti iš VST teritorijų.
„Teritorija buvo ir yra saugoma nuolat. Dalis tvoros šiuo metu yra nuimta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymu, nes vyksta policijos komisariato statybos darbai“, – tikinama VST rašte.
