Krekenavos girininkijos girininkas, skandalingajai medžioklei vadovavęs J.Leika sakė, kad su juo medžioklėje dalyvavo 25 medžiotojai.
Kauno gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius posėdyje teigė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, kad dalyvių galėjo būti daugiau.
Kiek gyvūnų buvo joje sumedžiota, J.Leika sakė neprisimenantis, jis prisiminė tik stumbrę ir vilką.
„Jūs maišote du dalykus, nelaimingas atsitikimas ir medžioklės taisyklių pažeidimas“, – posėdyje kalbėjo J.Leika.
Anot jo, nelaimingas atsitikimas yra medžiotojo susižeidimas. O stumbrė nušovimas nelaikomas nelaimingu atsitikimu, apie šį atvejį jis turėjo pranešti aplinkosaugininkams – tą ir padarė.
Tuomet, anot jo, buvo sprendžiama, ar tęsti medžioklę.
„Gavau leidimą tęsti“, – pasakojo jis.
Visuomenei sužinojus apie šią medžioklę Utenos tarybos narys „valstietis“ Jonas Slapšinskas 15min aiškino, kad medžioklė buvo nutraukta. Politikas aiškino stumbrę sumaišęs su šernu.
Tikino, kad šovė tikrai J.Slapšinskas
Posėdyje parlamentaras Paulius Saudargas tiesiai paklausė J.Leikos, kodėl kilo abejonių, kad stumbrę galėjo sumedžioti ne J.Slapšinskas. Apie tai puse lūpų kalbama ne pirmą savaitę.
„Galiu užtikrinti, kad iš bokštelio (...) Kad tikrai nušovė stumbrą ne kažkoks atklydęs, o šitas žmogus, Jonas Slapšinskas. Negalėjo kitas niekur. Jis atėjęs žmogus iškarto prisipažino“, – kalbėjo jis.
Anot J.Leikos, iškart po įvykio J.Slapšinskas buvo išvežtas, jo blaivumas buvo patikrintas, o šautuvas – paimtas.
Blaivumas nebuvo patikrintas
Tačiau posėdyje dalyvavęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Renaldas Žekonis sakė, kad neturi informacijos, kad į įvykį vyko pareigūnai. O kiti patikrinti blaivumo negalėjo.
Po posėdžio Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius sakė, kad į įvykio vietą kviesti policijos nėra būtina, tai daroma nebent kyla įtarimų dėl medžioklės dalyvio blaivumo.
„Sprendžiant iš to, kad į policijos pareigūnus mūsų pareigūnas nesikreipė, tai darytina išvada, kad greičiausiai nebuvo tikrintas (blaivumas – aut.)“, – kalbėjo departamento atstovas.
Krito nuo vieno šūvio, o kulka dingo
Stumbrė, anot medžioklės vadovo, krito nuo vieno šūvio. Gilzę, pasak J.Leikos, jis turėjo pasiimti su savimi, tačiau ar taip buvo, jis nematė.
Pasak medžioklės vadovo, bokštelis stovėjo už maždaug 100 metrų nuo tos vietos, kuria bėgo varomi žvėrys.
Komiteto posėdyje paaiškėjo, kad tyrimą vykdantys pareigūnai kulkos neturi.
„Kulkos mes neturime“, – po posėdžio 15min sakė D.Jurevičius.
Be kulkos sunku išsiaiškinti, iš kokio ginklo buvo nušautas gyvūnas. Tačiau D.Jurevičius teigė, kad įrodymas yra ne tik kulka.
„Ne tik kulka yra įrodymai, yra tam tikri asmenys, kurie siunčia informaciją apie tą medžioklę“, – posėdyje kalbėjo jis.
Medžioklės vadovas posėdyje taip pat pasakojo, kad aplinkosaugininkai neturėjo kaip išvežti stumbrės, todėl paprašė medžioklės organizatorių.
Klausiamas, ar tiesa, kad galėjo būti išpjautas ir dingti stumbrės tešmuo, medžioklės vadovas tikino, kad tai ne tiesa.
„Dabar šitas stumbras buvo parvežtas į girininkijos kiemą, pakabintas ir ji ten kabėjo. Po to, kad jis nesupūtų, su inspektoriais išvertėme vidurius, ant nakties kubilą su viduriais sunešėme ir užrakinome. Tešmuo nebuvo išpjautas, jis buvo prie kūno“, – pasakojo J.Leika.
Po posėdžio tai komentuodamas J.Gricius patvirtino, kad stumbrės viduriai buvo išvežti. Bet, anot jo, yra daugiau būdų išsiaiškinti, kas atliko šūvį.
J.Griciaus teigimu, stumbrės vidurius greičiausiai išvežė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. „Iš tikrųjų nežinau, reikėtų pasižiūrėti detaliau, čia jau tyrimo detalės“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar galėjo būti, kad viduriai išvežti su visa kulka, AAD atstovas sakė, kad „galimai gal galėjo būti toks faktas“.
Jis sakė, kad tyrimas turės padėti atsakyti į klausimą, kodėl elgtasi ne pagal procedūras, kodėl kulka nebuvo paimta vietoje.
„Kadangi įtariame, kad tai gali būti rezonansinė ir tai, ką jūs minit (kad aplinkosaugininkai galėjo padėti nuslėpti faktus apie medžioklę – aut.), esame kreipęsi į prokuratūrą, kad jie mums padėtų su tuo tyrimu, išsiaiškinti, ar tikrai nebuvo to bendradarbiavimo“, – sakė AAD atstovas.
V.Gricius įsitikinęs, kad medžioklė turėjo būti sustabdyta.
„Žmogui gal taip pasidarė“
Parlamentaras Andrius Mazuronis posėdyje skalbėjo, kad jo pažįstami medžiotojai visi kaip vienas tvirtina, jog neįmanoma sumaišyti stumbro su šernu. Be to, medžiotojas turi šauti tik esantis tikras, į ką šauna.
„Aš negalvoju, kad jis specialiai šovė, žmogui gal taip pasidarė, ne tai kad bloga (...) Kaip tu žinosi, kaip tam žmogui atsitiko, kaip ten buvo. Ir vienam ir kitam atrodo skirtingai, labai protingi, tik kai ne jam“, – jam atsakė J.Leika.
AAD direktoriaus pavaduotojas V.Gricius posėdyje sakė, kad kreiptasi į teisėsaugą, kad dėl atvejo būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Anot jo, dėl to AAD ir aiškinasi įvykio aplinkybes, pavyzdžiui, kodėl nebuvo kviesta policija, kodėl neapklausti medžioklės dalyviai, kodėl aplinkosaugininkas paskubėjo kreiptis į teismą dėl žalos gamtai neišsiaiškinus aplinkybių.
„Žala buvo paskaičiuota neįvertinus visų aplinkybių“, – konstatavo jis.
Jau anksčiau skelbta, kad J.Slapšinskas skubiai susimokėjo jam skirtą 12 tūkst. eurų baudą už žalą gamtai.
AAD įtartina pasirodė tai, kad jų aplinkosaugininkas šią bylą taip greitai atidavė teismui, neišsiaiškinęs visų aplinkybių. Paaiškėjus, kad pas žmones atklydęs ir vėliau nugaišęs stumbriukas buvo nušautos stumbrės jauniklis, žala perskaičiuojama. Gi greičiausiai patrigubės iki 36 tūkst. eurų.
V.Kaubrė: teisės aktai neleidžia viešinti medžioklės lapų
Miškų urėdas Valdas Kaubrė sakė minėtoje medžioklėje nedalyvavęs.
Profesionalios medžioklės organizavimo pelningumas, anot jo, yra 11 proc. Kalbos, kad tai nuostolinga veikla, pasak urėdo, neturi pagrindo.
Per 2019 metus urėdija organizavo apie 1 tūkst. medžioklių.
„Visi įkainiai nustatomi remiantis kaimyninių šalių patirtimi. Urėdija nėra turgus ir neturi galimybę išmėsinėti mėsos, kailis ir mėsa parduodama kartu, todėl tokia kilogramo kaina“, – atsakydama A.Gedvilienei, kodėl tokios žemos sumedžiotų žvėrių kainos, kurias turi sumokėti medžiotojai, sakė jis.
V.Kaubrė sakė, kad urėdija supranta naudojanti valstybės turtą. Tad ir medžioklės lapų viešinimui jis neprieštaraujantis. Tačiau urėdas pabrėžė, kad dabartinis teisinis reguliavimas to neleidžia, be to, galioja duomenų apsaugos reglamentas.
Jis pasakojo, kad medžioklės lapai yra saugios spaudos lapai – nėra galimybės jų padirbti.
Problema – klastojami dokumentai
Gamtos inspekcijos Kauno padalinio vadovas Darius Jurevičius posėdyje teigė, kad būna nustatoma dokumentų klastojimų atvejų. Dabar Kaune, Utenoje yra vykdomi tyrimai, kuriuose įtariama žala gamtai yra labai didelė.
„Dėl rašomų rašiklių, kurie išsitrina ir panašiai. Problemą mes matome, būtų labai gerai, kad grįžtų tvarka, kai lapus išduodavo AAD, juos kopijuoti sudėtinga“, – sakė jis.
Anot jo, diskusijos ministerijoje vyksta dėl elektroninio lapo įvedimo, jis leistų lengvai ir greitai patikrinti, ar vykstanti medžioklė yra legali.
Medžiotojai mano, kad limitai per maži
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės atstovas Algirdas Klimavičius sakė, kad masiškai dokumentai nėra klastojami.
„Bet pavieniai atvejai vyksta. Medžiotojai bando nuslėpti laimikį“, – kokie dažniausi pažeidimai, kalbėjo jis.
Tokiu būdu, anot jo, nebandoma išvengti mokesčių, nes mokesčiai nuo sumedžioto skaičiaus gyvūnų nepriklauso.
„Kodėl jie slepia? Jie galvoja, kad jiems skirtas limitas yra per mažas. Tačiau mokslininkai sako, kad padėtis su fauna nėra bloga, faunos yra daug daugiau, negu gali panešti gamta“, – kalbėjo jis.
Anot jo, ketinama eiti elektroninių medžioklės lapų keliu.
A.Gedvilienė sakė, kad ją nustebino, kad ministerijai nelabai rūpi, kiek žvėrių sumedžiojama.
AAD direktoriaus pavaduotojas V.Gricius sakė, kad Aplinkos ministerijai AAD yra pateikęs 37 pasiūlymus gyvosios gamtos srityje, tačiau nei vienas jų nepriimtas.
„Reikėtų ministerijos paklausti“, – kodėl jie nėra įgyvendinti, sakė jis.
Aplinkos ministerijos atstovas sakė, kad pasiūlymai dėl medžioklės bus priimti. A.Klimavičius sakė, kad diskusijose buvo pripažinta, kad Lietuvoje nėra tokia pat situacija kaip, tarkime, Vokietijoje, todėl medžioklė turi būti reguliuojama griežčiau ir taip bus padaryta.
Medžioklėje - politikai ir verslininkai
Stumbro patelė sumedžiota Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vienete varyminės medžioklės metu.
BNS anksčiau paskelbė, kad šioje medžioklėje dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, tokie kaip Seimo narys „socialdarbietis“ Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis ir kiti.
Beje, kai kurie medžioklės dalyviai liudijo, kad prieš ją medžiotojai buvo įspėti, kad netoliese vaikšto stumbrė su jaunikliu.
Išaiškėjus, kad stumbrė buvo nušauta, niekas jokio stumbriuko neminėjo. Kad stumbrė buvo vedžiojanti, niekas nebūtų sužinojęs, jei jauniklis nebūtų užklydęs pas žmones.
