Skandalo sūkuryje – akys į antiriaušinį planą: ko siekia A.Bilotaitė?

Apie tai, kad planas „Vėtra“ bus peržiūrėtas ir jo gali nelikti, A.Bilotaitė kalbėjo susitikime su Seimo opozicinių frakcijų atstovais.

„Jis buvo keistas po 2009 metų riaušių. Ir, matyt, dabartinė situacija taip pat verčia mus dar kartą peržiūrėti visą mūsų situaciją ir eiti moderniu keliu.

Nes, reikia pripažinti, kad šitas planas „Vėtra“ yra tam tikra prasme sovietinis reliktas“, – po susitikimo su Seimo opozicija žurnalistams kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Agnė Bilotaitė

Paklausta, kas 2001 metais patvirtintame plane yra sovietinio, A.Bilotaitė kalbėjo aptakiai: aiškino, kad, nors jis atnaujintas, pakoreguotas, svarstoma apie „galbūt visai kitokį kelią“ – modernizavimą ir galimai „Vėtros“ atsisakymą.

Klausimų kelia vadovavimo keitimas

VRM Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjo Mindaugo Bajarūno teigimu, šiuo metu galioja keli ypatingoms aplinkybėms valdyti specialieji planai – „Vėtra“, „Žaibas“, „Varpas“, „Skydas“, „Sulaikymas“.

Dalis šių planų patvirtinta Vyriausybės, dalis – VRM, dar kita dalis – policijos generalinio komisaro.

„Matome poreikį iš esmės peržiūrėti tarnybų specialiųjų planų sistemą, ypač šiuo metu susiklosčiusios saugumo aplinkos kontekste. Ypatingų aplinkybių suvaldymas turi būti aiškiai sureguliuotas – to visų pirma reikia siekiant užtikrinti žmogaus teises, pareigūnų veiksmų proporcingumą ir būtinumą.

Svarbu pažymėti ir tai, kad demokratinėse valstybėse politikai nesikiša į teisėsaugos institucijų darbo organizavimą, sprendimų priėmimą ir taktikos reikalus“, – nurodė VRM atstovas.

Pasak M.Bajarūno, ministerijos nuomone, teisiniai specialiųjų planų pagrindai turėtų būti nustatomi įstatymu, laikantis konstitucinės doktrinos, o pačios planų procedūros apibrėžtos taktiniu lygmeniu – jos turėtų būti tvirtinamos statutinių įstaigų įsakymais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Planas „Skydas“ sostinės Lvivo gatvėje

Esą ne mažiau svarbu tikrinti specialiuosius planus pratybose, siekiant sklandaus jų veikimo, kad naudojamomis priemonėmis būtų pasiekiamas tikslas ir minimizuojama šalutinė žala.

„Jeigu kalbėtume apie plano „Vėtra“ trūkumus, pirmiausiai klausimų kelia tai, kad jame numatomas vadovavimo keitimas veiksmų viduryje. Kyla klausimas – ar tuo netrikdomas neramumų valdymo tęstinumas, nuoseklumas ir sklandumas?

Šis planas skirtas itin pavojingų reiškinių suvaldymui, todėl būtina garantuoti maksimalų sklandumą, nepamirštant ir būtinybės užtikrinti, kad nebūtų sudarytos prielaidos perteklinės prievartos panaudojimui. Visus sprendimus visuomenės saugumui užtikrinti turi priimti kompetentingi statutinių tarnybų pareigūnai, koordinuojantys visus veiksmus realiu laiku. Ir tai neturi būti susiję su vidaus reikalų ministro įsakymo priėmimu“, – mano VRM.

M.Bajarūnas aiškino, kad plano „Vėtra“ peržiūros procesas buvo pradėtas jau po pernai rugpjūčio 10 dieną įvykusių neramumų, o dabar laikas kompleksiniam vertinimui ir sisteminiams pokyčiams.

„Primename, kad dabartinis „Vėtros“ planas koreguotas ir panaikino anksčiau galiojusį vidaus reikalų ministro 2001 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 7RN „Dėl Masinių riaušių ir teisėtvarkos pažeidimų, padarytų grupės asmenų, likvidavimo operacijos „Vėtra“ plano“.

Pats VST įstatymas buvo priimtas 2006 m., taigi planas „Vėtra“ istoriškai yra senesnis už VST ir jis siejosi su Vidaus tarnybos pulkais, kurie nuo įkūrimo išlaikė dar sovietinių laikų vidaus kariuomenės logiką“, – komentavo VRM.

Neskubėtų kalbėti apie atsisakymą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė, kad reikia analizuoti planą „Vėtra“, įsivertinti jo silpnąsias bei stipriąsias puses, funkcionalumą ir pan.