– Kokių pokyčių per mėnesį įvyko partijų reitinguose?
– Per mėnesį partiniame gyvenime buvo tikrai daug įvykių. Kai kurios partijos, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis, socialdemokratai, patyrė ir tektoninių smūgių. Apie tai daug kalbama ir rašoma, todėl maniau, kad reitinguose bus didžiuliai pokyčiai, bet to neįvyko.
Pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – apie 25 proc. nuo balsuojančiųjų ir 15 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų.
Antroje vietoje, kaip ir buvo, yra Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 20–21 proc. nuo balsuojančiųjų ir 12 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų. Per mėnesį jų reitingas sumažėjo maždaug 3 procentiniais punktais ir šiuo metu jis yra žemiausias nuo rinkimų (aukščiausias rezultatas buvo gruodį).
Buvo galima tikėtis, kad gerokai sumažės Socialdemokratų partijos reitingas, bet taip neįvyko. Jie gauna maždaug 16 proc. nuo balsuojančiųjų ir apie 10 proc. nuo visų Lietuvos gyventojų.
Kiek padidėjo „Tvarkos ir teisingumo“ populiarumas: šiuo metu jie gauna 10 proc. nuo balsuojančiųjų, 6 proc. – nuo visų Lietuvos gyventojų. Jų populiarumas po truputį auga – mažiausias jis buvo per rinkimus ir po rinkimų. Šios partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis – vienas iš nedaugelio partijų vadovų, turintis pliuso ženklą, nes Lietuvos gyventojai jį vertina daugiau teigiamai negu neigiamai.
Ramūnas Karbauskis nuo visų gyventojų gauna minuso ženklą, Gabrielius Landsbergis – irgi minusą, nors elektoratas jį vertina teigiamai.
Liberalų sąjūdžio reitingas nuo visų balsuojančiųjų nesiekia 7 proc., nuo visų Lietuvos gyventojų – 4 proc. Bet čia ypatingo nuosmukio nėra, katastrofa neįvyko.
Ir reikia paminėti, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų nežino, už ką balsuoti, arba neitų balsuoti. Tai yra gana daug. Paprastai toks nežinojimas ir neapsisprendimas būna būtent prieš rinkimus.
– Ką galima pasakyti apie politikus?
– Politikų rikiuotė – tokia pati. Pirmoje vietoje – Dalia Grybauskaitė, stipriai atitrūkusi nuo kitų. Ją teigiamai vertina 63 proc. Prezidentės populiarumas kiek pakilo, bet visus šiuos metus jis buvo panašus.
Antroje vietoje, kaip ir rugsėjo mėnesį, Visvaldas Matijošaitis. 53 proc. Lietuvos gyventojų jį vertina teigiamai. Pažiūrėjus į rezultatus Kaune, V. Matijošaičio populiarumas ten stebėtinai aukštas, siekia maždaug 80 proc. teigiamų vertinimų.
Trečioje vietoje – Saulius Skvernelis. Jo reitingas stabilizavosi, 49 proc. jį vertina teigiamai. Viktoro Pranckiečio reitingas nuo pavasario iki rugsėjo mažėjo, bet dabar taip pat stabilizavosi, teigiamai jį vertina 48 proc. Linas Linkevičius yra penktas pagal populiarumą, jį teigiamai vertina 47 proc.
Kai L. Linkevičius išėjo iš Socialdemokratų partijos dėl ministro portfelio, kad toliau dirbtų gerus darbus, žmonėms galėjo visaip pasirodyti. Tačiau L. Linkevičiaus reitingas nesumažėjo, net atvirkščiai – padidėjo. Galima paminėti, kad sumažėjo Socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko reitingas.
– Kaip šį mėnesį gyventojai vertina institucijas?
– Ypatingų pokyčių nėra, viskas gana stabilu. Aukščiausioje vietoje ugniagesiai, toliau – policija, prezidentas, Bažnyčia, kariuomenė. Tos pačios institucijos, kaip ir daug mėnesių iš eilės. Paskutinėje vietose – partijos, Seimas, vyriausybė.
Galima pažiūrėti, kaip viskas pasikeitė nuo 2007 m. Reikia pasakyti, kad pokyčiai gana dideli. Pasitikėjimas policija išaugo kone du kartus – nuo 35 proc. iki 61 proc. Sveikatos apsauga – nuo 42 proc. iki 50 proc. Teismai – nuo 19 proc. iki 26 proc. Vyriausybė – priklausomai nuo politinės situacijos.
Tačiau yra ir pasitikėjimą šiek tiek praradusių institucijų. Tai Bažnyčia, pasitikėjimas ja krito nuo 67 proc. iki 54 proc. Socialinė apsauga, „Sodra“ – nuo 66 proc. iki 47 proc. Bankai po jų griūties – nuo 57 proc. iki 40 proc. Per tuos 10 metų bankrutavo du bankai.
Apklausa parengta dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.
