Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimu, siūloma Arūną Bubnį LGGRTC generaliniu direktoriumi skirti penkeriems metams.
„A.Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis, įvairių frakcijų Seimo nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame LGGRTC. A.Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą įnešant nešališkumo ir skaidrumo standartus LGGRTC bei atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija“, – pristatydama kandidatūrą sakė Seimo pirmininkė.
„Ne naikinti ir laužyti“
Pats A.Bubnys iš tribūnos sakė kalbėsiąs ne apie save, o apie centrą ir būtinus darbus jame.
„Jeigu būsiu paskirtas centro generalinio direktoriumi, sieksiu ne tik, kad centras atgautų pastaruoju metu stipriai pažeistą prestižą, bet ir transformuotųsi, augtų, taptų autoritetinga įstaiga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse.
Imantis vadovauti centrui svarbiausia yra sujungti lygšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais iššūkiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai dirbant galima įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, o reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol“, – kalbėjo kandidatas.
Jeigu būsiu paskirtas centro generalinio direktoriumi, sieksiu ne tik, kad centras atgautų pastaruoju metu stipriai pažeistą prestižą, bet ir transformuotųsi, augtų.
A.Bubnys sakė manąs, kad siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo, būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą centre, sutelkti susiskaldžiusį kolektyvą, grąžinti įstaigą į normalaus darbo vėžes.
„Siekiant šio tikslo reikėtų atkurti pilnos sudėties centro tarybos posėdžius, surengti susitikimą ir atvirą pokalbį su visais centro darbuotojais, išklausyti į lūkesčius ir pastabas. Svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti pasitikėjimo atmosferą ir dalykišką bendradarbiavimą su politinių kalinių, tremtinių ir partizanų, nukentėjusių nuo okupacinių režimų organizacijomis.
Trečias dalykas – atkurti bendradarbiavimą su XX a. istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetais, taip pat Lietuvos istorijos instituto ir panašiomis užsienio įstaigomis“, – iš Seimo tribūnos teigė A.Bubnys.
Jis mato poreikį ir koreguoti darbo metodus centre, peržiūrėti valdymo struktūrą.
„Labai svarbus būsimo valdymo pertvarkymas – sukurti prie centro išorinę tarybą, panašų modelį, kaip prie LRT arba Vilniaus universiteto, sudarytą iš keturių sektorių atstovų: valstybinių įstaigų – Seimo ir pan., akademinio sektoriaus – universiteto ir Istorijos instituto, taip pat visuomeninio sektoriaus atstovai.
Ketvirtas atstovas turėtų būti teisininkas su aukštomis kvalifikacijomis, išmanantis karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises. Manau, kad tokias pertvarkas realizavus centras galėtų tinkamai atlikti jam pavestas misijas – istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimą“, – kalbėjo A.Bubnys.
Klausinėjo daugiausia „valstiečiai“
Dar iki Seimo posėdžio, kuriame svarstytas teikimas, opozicijos lyderis Saulius Skvernelis pareiškė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kandidatui turės klausimų dėl jo vaidmens atleidžiant buvusį vadovą Adą Jakubauską.
„Yra keistas aspektas, kaip ponas A.Bubnys pats jaučiasi. Jis buvo tarp tų 17 centro darbuotojų, kurie kaip ir nuvertė centro vadovą, ir dabar tampa kandidatu, gal tie visi procesai buvo susiję su tuo, kad norėjo pareigas užimti, klausimas toks neretorinis, tai mes paklausim“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.
Plačiau skaitykite čia: S.Skvernelis: „valstiečiai“ turės A.Bubniui klausimų dėl jo vaidmens atleidžiant vadovą.
Iš išties daugiausia klausimų uždavė būtent LVŽS atstovai, net raginę prailginti klausimų ir atsakymų laiką nuo 15 minučių iki pusvalandžio, tačiau to nepalaikė kiti Seimo nariai.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas teigė, kad 61 LGGRTC darbuotojas yra prieš A.Bubnį, todėl jis abejojąs dėl kompetencijos, nes esą kompetentingi žmonės nedalyvauja perversme, po kurio iš pareigų atleistas A.Jakubauskas. Esą yra civilizuotų būdų.
„Po tokio veiksmo aš nežinau, kaip jūs pats galite jaustis, nes paprastai perversmuose dalyvauja ir užima paskui postus diktatoriai, kaip rodo mūsų istorija. 61 centro darbuotojas ir 17 jūsų mažumos žmonių – kaip jūs sutelksite juos dirbti, jeigu jie yra prieš jus?“ – klausė R.Šarknickas.
Ne prieš, o palaikę buvusį direktorių
Tačiau A.Bubnys nesutiko su tokiu įvardinimu kaip perversmas, nes esą 17 LGGRTC istorikų, kurie kreipėsi į Seimą, raštuose kritikuoti buvusio direktoriaus veiksmai, tačiau niekur nereikalauta jį atleisti. Atleido A.Jakubauskas Seimas. O tie 61 kolega nepasisakė prieš jį asmeniškai, jie tik palaikė buvusį generalinį direktorių.
Nenuostabu, kad niekas jos šiuo metu šių pareigų nenorėjo imtis, tiesiog aš, matydamas tokią situaciją, sutikau imtis atsakomybės, kad centras galėtų įveikti krizę.
„Nesiekiau šito generalinio direktoriaus posto, nes suprantu, kad tai yra labai atsakinga vieta, labai atsakingos ir nelengvos pareigos, nes visą laiką centras yra įvairių asmenų ir politinių partijų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tam tikras puolimo objektas. Nenuostabu, kad niekas jos šiuo metu šių pareigų nenorėjo imtis, tiesiog aš, matydamas tokią situaciją, sutikau imtis atsakomybės, kad centras galėtų įveikti krizę“, – kalbėjo A.Bubnys.
A.Anušauskas savo ruožtu teigė suprantąs, jog gali kilti įvairių klausimų oponentams, tačiau jis džiaugiasi, kad A.Bubnys stoja į tų darbuotojų, kurie buvo ujami ir administraciškai persekiojami, pusę.
„Didelė dalis jūsų oponentų net neįsivaizduoja, kokius jūs tyrimus darėt, apeliuoja į profesionalumą, tai vis dėlto – kokius tyrimus, kokia disertacija, ką rašėte apie 1941 metų sukilimą, vokiečių okupaciją, lenkų ginkluotą pasipriešinimą?“ – savo darbus vardyti ragino irgi istorikas, krašto apsaugos ministras.
Tačiau A.Bubnys vis dėlto per daug plėstis apie tai nenorėjo, tik teigė, kad jau seniai dirba istoriko darbą ir per tą laiką yra parašęs ir pats, ir su kolegomis įvairių darbų, monografijų, jau nekalbant apie straipsnius.
M.Jurkutę sugrąžintų
Giedrius Surplys pasiteiravo, ar išties A.Bubnys ketina sugrąžinti į įstaigą atleistą Mingailę Jurkutę, negi centre nevyksta konkursai, o direktorius tiesiog gali priimti darbuotoją. Į tai kandidatas atsakė, kad M.Jurkutė nebuvo valstybės tarnautoja, o dirbo pagal darbo sutartį, tad jeigu ji norės, tikrai bus priimta.
Antrasis G.Surplio klausimas buvo apie paplūdimį Lukiškių aikštėje, A.Bubnys teigė, kad tai reprezentacinė aikštė, kurioje turi atsirasti ir Vytis, tad jam nepriimtinas toks aikštės panaudojimas.
Savo ruožtu Guoga Burokienė pareiškė, kad LGGRTC yra valstybinė įstaiga, todėl esą direktorius turėtų savo kompetencijas pasigerinti, nes konkursai privalo būti skelbiami dėl bet kurios darbo vietos centre.
Remigijus Žemaitaitis priminė, kad esą A.Bubnys jau buvo atsidūręs labai panašioje situacijoje, kaip ir atleistasis A.Jakubauskas – 1997 m. jis buvo Lietuvos ypatingojo (buv. KGB) archyvo direktorius, kurį esą turėjęs palikti dėl neveiklumo ir negebėjimo sutelkti kolektyvą.
A.Bubnys teigė, kad tuomet nebuvęs atleistas, tik išėjo pats, nors pripažino – dirbti produktyviai nebebuvo sąlygų, todėl jis grįžo dirbti į Lietuvos istorijos institutą. O toji patirtis jam buvusi gera pamoka ateičiai.
Kerštauti neketina
Gintautas Paluckas, prisipažinęs, kad kaip iš maištininko tikėjęsis tvirtesnio pasipriešinimo politiniam spaudimui, tačiau tai esą atsveria istoriko kompetencija, kas centro darbe svarbiausia, o politikavimo ir taip užtenka, klausė – ar pajėgs A.Bubnys atlikti reformas, sulipdyti atgal gerokai apskilinėjusį kolektyvą ir iš naujo užmegzti ryšius su mokslo ir kitomis institucijomis, kurios pastaruoju metu nusišalino nuo centro veiklos.
Kaip seksis, sunku pasakyti, bet aš pats tikrai nesu žmogus labai kerštingas, kuris dabar valdžioj ir išnaudoja savo situaciją tam, kad persekiotų savo buvusius oponentus.
A.Bubnys prisipažino, kad grąžinti bendradarbiavimą su akademine bendruomene, universitetais, su Istorijos institutu būsią lengviau, negu įveikti vidinį susiskaldymą ir konfrontaciją pačiame LGGRTC.
„Kaip seksis, sunku pasakyti, bet aš pats tikrai nesu kažkoks žmogus labai kerštingas ar piktas, kuris dabar valdžioj ir išnaudoja savo situaciją tam, kad persekiotų savo buvusius oponentus. Tuo labiau, kad viskas šiais laikais yra viešumoje, viskas papuola į žiniasklaidą, kažką tokio daryti būtų savižudybė pačiam vadovui“, – teigė kandidatas.
Seimas dar kartą svarstys A.Bubnio kandidatūrą balandžio 22 dieną.
Centre – nuo 2009 metų
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą baigęs ir istoriko specialybę įgijęs A.Bubnys 1985 m. pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute (dab. Lietuvos istorijos institutas), kur iki šiol eina įvairias pareigas.
Nuo 2009 m. sausio 23 d. – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius.
Svarbiausios A.Bubnio darbo kryptys: lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m., lenkų pogrindis Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, holokaustas Lietuvoje.
Apdovanojimai ir pasisakymai
A.Jakubauskas buvo atleistas po to, kai Seimo valdybos sudaryta darbo grupė konstatavo, kad jam nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.
Dėl vadovo veiksmų ir įtampos įstaigoje į Seimą metų pradžioje kreipėsi 17 Genocido centro darbuotojų. A.Jakubauskas kritikos sulaukė ir dėl sprendimo iš pareigų atleisti istorikę Mingailę Jurkutę.
Plačiau skaitykite čia: Seimas atleido Adą Jakubauską iš LGGRTC direktoriaus pareigų.
15min pranešė, kad A.Jakubausko pečius slegia mįslinga apdovanojimo iš Rusijos istorija, jo pavardė yra įrašyta oficialiame šios šalies vyriausybinės komisijos sąraše – skelbiama, kad jis apdovanotas kaip Rusijos tėvynainis.
A.Jakubauskas teigia, kad informacija apie tai, esą jis apdovanotas, – melas ir siekis jį sukompromituoti. Tačiau klausimų kelia tai, jog ta pati Rusijos vyriausybinė komisija, kuri skelbiasi apdovanojusi A.Jakubauską, yra finansiškai parėmusi jo su kolegomis išleistą knygą. Jis tikina, jog šie pinigai – Tatarstano Respublikos.
Interviu Krymo totorių televizijai A.Jakubauskas tvirtino, kad jo vadovaujamas LGGRTC atstovauja tradicinėms pažiūroms ir susiduria su „leftistinių pažiūrų“ grupių spaudimu. Jis taip pat sakė turintis „sveikos Lietuvos visuomenės“ palaikymą ir neabejoja, kad Seime nepakaks politinės valios jį atstatydinti.
Vėliau Lietuvos žiniasklaidai jis sakė apgailestaujantis dėl išsakytų teiginių ir teigė taip kalbėjęs dėl nuovargio.