Penktadienį per neeilinį tarybos posėdį už T.Tamulevičiaus atleidimą dėl nepasitikėjimo juo balsavo 15 tarybos narių iš 25 užsiregistravusiųjų, interpeliacijos nepalaikė 9 tarybos nariai. Už V.Gibienės atleidimą buvo 14 narių, prieš – 10.
Abu vicemerai į tarybą išrinkti su visuomeniniu komitetu „Alytaus piliečiai“, šio komiteto sąrašo lyderis – meras V.Grigaravičius. Opozicija juos kaltino prastu darbu ir „turistinėmis kelionėmis į Kiniją bei Japoniją“.
15min pakalbino Alytaus miesto merą.
– Kaip vertinate miesto tarybos balsavimą, po kurio iš pareigų atleisti jūsų vicemerai?
– Neigiamai. Tai didelis smūgis miesto įvaizdžiui. Mes kaip tik esame užmezgę glaudžius ryšius su Japonija, Kinija dėl investicijų pritraukimo. Vicemeras Tautvydas Tamulevičius šita kryptimi daug dirbo ir staiga toks žingsnis... Kita pusė gali suabejoti mūsų stabilumu.
– Kiek žinau, vicemerams buvo pateikta kritika būtent dėl kelionių į Kiniją ir Japoniją? Ar buvo konkrečių šių kelionių rezultatų?
– Būtent taip. Rezultatai buvo. Tos kelionės buvo pagrįstos ir tai nebuvo koks pasivažinėjimas turistiniais tikslais. Tai buvo grynai darbiniai susitikimai.
– Ar galėtumėt įvardinti, su kokiomis įmonėmis buvo susitikta?
– Vėlgi, sakau, kad vyksta procesas. Nebūna taip, kad nuvažiuoji ir po dienos jau stovi gamykla. Tai procesas, susitikimai, miesto pristatymas, tarimasis, kur, kokia kryptimi galėtume pritraukti investicijas, kokius sklypus pasiūlyti.
– Buvo konkretūs sektoriai, į kuriuos taikėtės?
– Aukštųjų technologijų įmonės.
– Balsavimas parodė, kad valdančiosios koalicijos partneriai nepalaikė vicemerų. Ar vis dar egzistuoja valdančioji koalicija kaip tokia?
– Parodys laikas.
– O jūs kalbėjotės su koalicijos partneriais prieš balsavimą?
– Be abejo.
– Kokia buvo jų argumentacija, kodėl jie balsavo prieš?
– Kalbėjomės prieš tarybos posėdį. Jie žadėjo nepalaikyti interpeliacijos, bet pasirodo, kad nesilaikė žodžio.
– Kokių partijų frakcijų atstovai jums taip žadėjo?
– Mūsų koalicijos partneriai konservatoriai, liberalai, vienas Darbo partijos atstovas.
– Ar turite paaiškinimą, kodėl jums melavo?
– Reikia jų klausti. Aš negaliu paaiškinti.
– Kaip matote savo paties politinę ateitį, kai teks dirbti praradus du svarbius vicemerus?
– Tęsiu darbus. O jūs matote kitą kelią? Ar nori, ar nenori, bet jei esi išrinktas, tai privalai dirbti.
– O svarstote galimybę kandidatuoti ir kitai kadencijai?
– Aš jau eidamas į savivaldos rinkimus 2015 metais deklaravau, kad ateinu vienai kadencijai. Aš to žodžio laikausi ir per miesto šventę birželio mėnesį gyventojams priminiau, kad savo duoto pažado laikysiuosi ir kituose rinkimuose nekandidatuosiu. Tą visi žino, tai niekam ne paslaptis.
Aš visuomet buvau nusivylęs politika. Todėl ir ėjau tik vienai kadencijai. Iš tarnybos policijoje žinau daug užkulisinių dalykų, kas ten vyksta, kokie politiniai žaidimai. Galų gale, „MG Baltic“ byla rodo, kaip ten viskas vyksta.
– Kaip dabar vertinate visuomeninių judėjimų pasisekimą? Praėjusiuose savivaldos rinkimuose tokiu būdu iškilote ne tik jūs, bet ir Panevėžio, Kauno miesto merai ir tarybos daugumos. Ar šitokia politinio dalyvavimo forma pasiteisino?
– Ir taip, ir ne. Akivaizdu, kad gyventojams, Lietuvos piliečiams reikalingos permainos, jiems įsipykę vieni ir tie patys veidai iš kadencijos į kadenciją. Labai nedaug proveržių, tik egzistavimas. Žmonės nori naujovių ir visuomeniniai judėjimai tokią galimybę turėjo. Negali sakyti, kad viskas pavyko, bet kai kas pavyko, vyksta įvairūs projektai. Šią sritį reikėtų stiprinti įstatymine prasme, nes dabar daug ribojimų ir tas judėjimas nėra toks pats visavertis kaip partija. Yra daug niuansų, dėl ko partija turi daugiau pranašumų nei visuomeninis judėjimas.
– Bet Seime kaip tik diskutuojama apie didesnę visuomeninių judėjimų kontrolę. Baiminamasi, kad šiais judėjimais gali dangstytis įvairios verslo grupės, neaiški jų finansinė atsakomybė, nėra konkrečių kontrolės mechanizmų.
– Taip. Tas yra. Jūs teisus.
– Tai jūs galbūt po savo patirties mero poste siūlysite tam tikras priemones, kurios judėjimų veikloje įneštų daugiau aiškumo?
– Su Seimo nariais kalbamės, diskutuojame susitikimų metu. Bet didžioji dauguma Seimo narių yra partijų atstovai ir jie nėra suinteresuoti, kad su jais konkuruojantys visuomeniniai judėjimai stiprėtų.
Pažymėčiau vieną didelį visuomeninių judėjimų pliusą – jie yra čia, vietoje, regione ir mieste, jie patys sprendžia kokią politiką vykdyti, kokius sprendimus priimti, jiems nereikia atsiklausti Vilniaus centrinio padalinio, derintis su partijos lyderiais. Visuomeninis judėjimas geriau jaučia miesto pulsą ir geriau jaučia gyventojų poreikius, gali lanksčiau, greičiau į tai reaguoti.
– Kokią pamoką būdamas meru, būdamas politiku išmokote?
– Visuomet sakiau, dar nuo tarnybos policijoje laikų, kad politika yra labai purvinas dalykas. Čia nėra garbės žodžio. Tai parodė ir mūsų šios dienos tarybos posėdis, kuomet dalis tarybos narių ėjo ir pas mane į kabinetą, ir šiaip susitikę buvom, jie žadėjo, kad laikysis susitarimo, o rezultatas parodė, kad darė atvirkščiai.
Ta blogoji politikos pusė, kai nėra nieko švento, tik kažkokie interesai. Nors sunku net pasakyti, koks gali būti interesas torpeduoti abu mano pavaduotojus, sukelti sąmyšį savivaldoje. Stabilumui suduotas didelis smūgis, miesto įvaizdžiui suduotas smūgis. Užsienio partneriai labai žiūri šituos dalykus ir jiems stabilumas savivaldybėje yra barometras. Čia yra blogai.
– Skamba taip, lyg būtumėt nusivylęs politika.
– Aš visuomet buvau nusivylęs politika. Todėl ir ėjau tik vienai kadencijai. Iš tarnybos policijoje žinau daug užkulisinių dalykų, kas ten vyksta, kokie politiniai žaidimai. Galų gale, „MG Baltic“ byla rodo, kaip ten viskas vyksta. Toks darbas nevilioja.
