Kokiu būdu gyventojai gautų informaciją apie avariją?
Kad pasimokytume iš praeities klaidų, privalu informuoti ir mokyti gyventojus, įmonių darbuotojus, ką daryti, įvykus atominei avarijai, kaip jai iš anksto pasiruošti.
Pagal Lietuvos teisės aktus, išgirdus kaukiant sirenas, būtina įsijungti LRT radiją arba televiziją. Pranešėjai pasako, koks radiacinis pavojus kilo ir kokioje teritorijoje.
Atominėse elektrinėse įrengtos įvairios apsaugos sistemos, tačiau radioaktyvios medžiagos, spinduliuotė gali pereiti įvairias sienas, todėl tarša bet kokiu atveju pasklinda didesnėje ar mažesnėje teritorijoje (priklausomai nuo avarijos masto ir vėjo krypties).
Radioaktyvios medžiagos nusėda ant žemės ir vandens paviršiaus arba, blaškomos vėjo, sklando ore. Tuomet kyla pavojus, kad žmonės ir gyvūnai radiacijos gaus su maistu, vandeniu ir oru. Patekusios į organizmą radioaktyvios medžiagos žaloja plaučius, skydliaukę ir kitus vidaus organus.
Bendrovės „Sabelija“ civilinės saugos specialisto Andriaus Saltono teigimu, pagrindinės prevencijos priemonės tokiu atveju – kuo greičiau slėptis ir vartoti jodo tabletes. Per tą laiką išgirsite kaukiant sirenas (nuskambės 8 pavojaus signalai), bei gausite žinutes į savo mobiliuosius įrenginius, taip pat lydimas šaižaus garso.
Pagal Lietuvos teisės aktus, išgirdus kaukiant sirenas, būtina įsijungti LRT radiją arba televiziją. Pranešėjai pasako, koks pavojus kilo ir kokioje teritorijoje. Jie taip pat informuos, ar reikia evakuotis, įsigyti jodo. Ši informacija taip pat pasieks visų gyventojų mobiliuosius telefonus.
Jei radiacinė tarša atsklistų iš Baltarusijos, gali būti, jog vėjo kryptis ją nuneštų skersai Lietuvos, todėl išlieka tikimybė, kad evakuotis neprireiktų. Kiekviename pasienyje stovi stacionarūs įrenginiai, dozimetrai, matuojantys radiacijos spinduliuotės lygį, taip pat jų yra kiekviename didesniame mieste. Jie sukuria radiacinio monitoringo tinklą ir gali operatyviai perduoti informaciją, kokio stiprumo radiacinė tarša sklinda.
Kodėl praverčia jodas?
Kai ore sklando radioaktyvi tarša, turėtų būti naudojamas stabilus jodas. To reikia, kad užpildytume savo skydliaukę įprastu jodu ir ji nebepasisavintų radioaktyvaus jodo iš aplinkos. Jodo tabletės parduodamos vaistinėse. Tabletę reikia padalinti į keturias dalis, nes skirtingos jos dozės skirtos suaugusiam žmogui, vaikui nuo trejų iki dvylikos metų ir jaunesniam vaikui.
Jodo tabletė turi būti vartojama ne vėliau kaip dvi valandos po to, kai pasklido radioaktyvi tarša. Po 8 dienų radioaktyvus jodas suskyla ir tampa mažiau pavojingas. Kita vertus, šios tabletės neapsaugo nuo radioaktyvaus cezio ar radioaktyvaus froncio. Blogiausiu atveju galima išgerti ir kelis lašus jodo skysčio, įsilašinus jo į stiklinę vandens ir išmaišius.
„Be reikalo gerti jodo tablečių irgi nereikia – tai ne į naudą sveikatai, gali išbalansuoti skydliaukės veiklą. Esu tikrinęs statistiką, jog, sprogus Fukušimos atominei jėgainei, daugumoje vaistinių buvo perkamas jodas. Kam? Fukušima yra pernelyg toli. Ši radioaktyvi tarša mūsų nepasieks“, – sakė A.Saltonas.
Žmogaus gyvybę dažnai išgelbsti elementarios žinios, kaip reaguoti, kaip nepasiduoti protą stingdančiai panikai.
Įmonėms – privalomi mokymai ir netgi pratybos
Jei tiesiai nuo Astravo link Vilniaus pučia vėjas, reikia arba pasislėpti arba evakuotis. Tai padaryti visam Vilniui vienu metu bus neįmanoma, slėptuvių, kokios egzistavo sovietmečiu, nebėra, todėl A.Saltonas tokiu atveju pataria lįsti į rūsį. Radioaktyvi Gama spinduliuotė gali pereiti storą betono sluoksnį, tačiau alfa ir beta spinduliuotes stori pamatai sulaikys.
„Ar turite rūsyje marinuotų agurkų, pomidorų? Neturite? Na, pradėkite marinuoti, rūsyje pasidėti šiek tiek uogienių. Tam, kad kažkiek laiko galėtumėte išgyventi slėptuvėje, ten turėtų būti maisto ir vandens“, – sako A.Saltonas.
Be to, egzistuoja Lietuvos kolektyvinės saugos statinių sąrašas – į jį dažniausiai įeina mokyklos, darželiai, kiti vieši pastatai. Gali būti paskelbta, jog žmonės turi subėgti į vieną iš šių pastatų, ten gaus maisto bei nakvynę. Šių statinių sąrašas yra kiekvienos savivaldybės Civilinės saugos skyriuje.
Biurų darbuotojams įmanoma pasislėpti požeminiame parkinge, tačiau A.Saltonas, diskutuodamas su įmonių darbuotojais, dažniausiai girdi apie planus pirmiausia vykti pas vaikus ir šeimą. Niekas nenori slėptis vienas. Sprogus reaktoriui vilniečiai turėtų valandą arba dvi apsisaugoti nuo radiacinės taršos.
Bendrovės „Sabelija“ civilinės saugos specialistas Andrius Saltonas sako, kad tai – tik dalis patarimų kaip elgtis ištikus ekstremaliai situacijai. Žmogaus gyvybę dažnai išgelbsti elementarios žinios, kaip reaguoti, kaip nepasiduoti protą stingdančiai panikai. Todėl kiekvienos įmonės darbuotojai kartą per metus turi dalyvauti 2 valandas trunkančiuose civilinės saugos mokymuose.
Mokymų pagrindinė funkcija – padėti vadovams, darbuotojams išvengti ar patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti savo ir darbuotojų gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką ištikus ekstremaliai situacijai.
Įmonės, patenkančios į padidintos rizikos įmonių sąrašą (darželiai, poliklinikos, mokyklos, stambios pramonės įmonės, tokios kaip metalo, medienos, grūdų perdirbimo, prekybos centrai, kurių plotas didesnis nei 5000 kv. m.), privalo pasirengti ekstremalių situacijų valdymo planą, o darbuotojams organizuoti evakuacijos bei reakcijos į ekstremalią situaciją pratybas.
„Tik žinodami kaip reaguoti, galėsime užtikrinti savo ir aplinkinių saugumą ekstremalios situacijos metu“, – pokalbį užbaigė A.Saltonas.
